Česnakė
Česnakė (Pelobates fuscus Laur.). Gyvensena, elgsena ir išvaizda panaši į rupūžę. Kaišiadorių rajono gamtoje apyretis, negausus ir labai slapūniškai gyvenantis varliagyvis. Mažai tirta – nežinomas paplitimas ir gausumas, biologija ir ekologija, vietos populiacijų gyvybingumas, todėl dalis česnakių žūva dirbant žemę, eksploatuojant karjerus. Varliagyvis aktyviausias naktį, esant drėgnam orui. Užpakalinių kojų letenėlės pritaikytos rausti žemę, todėl dažnesnė kur lengvi dirvožemiai – sausuose ir smėlėtuose biotopuose: karjeruose, žvyrduobėse, daržuose, dirbamuose laukuose, pūdymuose, pievose ir ganyklose. Per veisimąsi naktį, vandens telkinių 1 km atkarpoje galima išgirsti nuo kelių iki 50 česnakių balsų. Tipingos nerštavietės – švarūs, giloki, skaidrūs natūralūs ir dirbtiniai vandenys, kuriuose gausu vandens augalijos. Žiemoja ir ieškosi maisto tiktai sausumoje. Šviesiuoju paros metu ir žiemojimui užsirausia žemėje. Pasišviečiant žibintuvėliu nesunku česnakę aptikti naktį beieškant maisto. Neretai randama ariant dirvą. 1986–1997 m. Kaišiadorių rajone išaiškintos 28 radimvietės, 4 iš jų draustiniuose.
Česnakė realiai pretenduoja į šalies Raudonąją knygą. Europoje saugoma pagal Berno konvenciją (2 kat.), Lietuvoje – pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą.
Literatūra
* Kaišiadorių rajono gyvūnijos atlasas 1986–1997 m. Žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai / sudarė Vidmantas Malinauskas. – Vilnius: „Gamtos pasaulis“, 1998. – P. 69.
