Kaišiadorių rajonas
Kaišiadorių rajono savivaldybė – Lietuvos vidurio dalyje, Kauno apskrityje, tarp Kauno marių, Nemuno ir Neries. Ribojasi su Prienų, Kauno, Jonavos, Širvintų bei Elektrėnų savivaldybėmis. Plotas 1087 km² (1,7 % Lietuvos ploto). 31 624 gyventojai (2015 m. duomenys). Administracinis centras – Kaišiadorys (8137 gyventojai, 2015 m. duomenys). 11 seniūnijų: Kaišiadorių apylinkės, Kaišiadorių miesto, Kruonio, Nemaitonių, Palomenės, Paparčių, Pravieniškių, Rumšiškių, Žaslių, Žiežmarių apylinkės ir Žiežmarių miesto; 2 miestai – Kaišiadorys, Žiežmariai, 3 miesteliai – Kruonis, Rumšiškės, Žasliai, 384 kaimai. 95,2 % gyventojų yra lietuviai, 2,7 % – rusai, 1,0 % – lenkai, 0,3 % – ukrainiečiai, 0,3 % – baltarusiai (2001 m.). Miesto gyventojų 37 %. Gyventojų tankumas 33,9 žm/km². 87,6 % gyventojų yra katalikai, 1,5 % – stačiatikiai, 0,6 % – sentikiai (2001 m.).
1950 m. birželio mėn. pagal Sovietų Sąjungos pavyzdį vietoje Lietuvoje buvusio administracinio skirstymo seniūnijomis, valsčiais ir apskritimis įvestas naujas administracinis skirstymas rajonais ir apylinkėmis. Iš Kaišiadorių apskrities 25 apylinkių sudarytas Kašiadorių rajonas. Plotas buvo 632 km². Centras ir rajono pavaldumo miestas – Kaišiadorys. 1950–1953 m. priklausė Kauno sričiai. 1954 m. pabaigoje buvo 10, 1959 m. pradžioje – 17, 1963 m. viduryje ir 1972 m. pabaigoje – 12 apylinkių. 1955 m. prie rajono prijungta panaikinto Žiežmarių rajono 7 apylinkės ir Žiežmariai; 1958 m. jie pertvarkyti į miesto tipo gyvenvietę. 1962 m. prie Kaišiadorių rajono prijungtos Prienų rajono 3 apylinkės. 1968 m., 1972 m., 1973 m., 1977 m. ir 1999 m. pakeistos rajono ribos.
1995 m. vietoje renkamų apylinkių tarybų ir viršaičių įsteigtos seniūnijos su rajono savivaldybei pavaldžiais ir skiriamais seniūnais.
Per Kaišiadorių rajono savivaldybės teritoriją eina Vilniaus–Kauno automobilių magistralė, Vilniaus–Kauno ir Kaišiadorių–Šiaulių geležinkeliai.
1959 m. rajone buvo 44 700, 1970 m. – 41 600, 1989 m. – 40 216, 2001 m. Kaišiadorių savivaldybėje – 37 600, 2012 m. – 33 157 gyventojų.
Geografinė-gamtinė padėtis
Kaišiadorių r. savivaldybės teritorijos šiaurės vakarinę dalį užima Neries žemupio žemuma, pietrytinę – Dzūkų aukštumos Aukštadvario masyvas. Jame yra aukščiausia Kaišiadorių savivaldybės vieta – Vaitkūnų kalva (251 m.). Sausio vidutinė temperatūra – 5,1° C, liepos 17,5° C. Kritulių iškrinta 631 mm per metus. Darsūniškyje yra vandens matavimo stotis (atlieka ir meteorologinius stebėjimus).
Šiaurės rytų riba teka Neris, per Kaišiadorių savivaldybės teritoriją – jos intakai Laukysta, Lomena, Žiežmara. Vakarų riba teka Nemunas, per Kaišiadorių savivaldybės teritoriją – jo intakai Lapainia, Strėva. 39 ežerai (didžiausi – Kalvių, Žaslių, Švenčiaus). 8 tvenkiniai, didžiausi – Kauno marios (~1/3 jų priklauso Kaišiadorių savivaldybei) ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės tvenkinys.
Dirvožemiai daugiausia balkšvažemiai (ypač Kaišiadorių r. savivaldybės pietuose) ir išplautžemiai, šiaurės ir šiauurės vakarų dalyje yra palvažemių, rytų ir šiaurės dalyje – jauražemių, Neries ir Nemuno slėniuose – smėlžemių. Miškingumas 31,1%. Didžiausi miškai – Pravieniškių–Būdos, Strošiūnų, Kaukinės. 63 % visų medynų užima spygliuočiai (pušynai 38 %, eglynai 25 %). Mišriųjų miškų masyvus dažniausiai sudaro plačialapiai ir eglynai. Didžiausia pelkė – Palaraisčio. Kasamas žvyras, yra durpynų.
Savivaldybės teritorijoje yra Kauno marių ir Aukštadvario regioninių parkų dalys, Lapainios botaninis, Būdos, Kaukinės botaniniai-zoologiniai, Lomenos, Budelių, Strošiūnų kraštovaizdžio, Gabriliavos pedologinis draustiniai; savivaldybė dar 12 teritorijų paskelbė draustiniais. 4 botaniniai (Borų miško ir Rumšiškių miško pušys, J. Grigaliūno liepa, Žaslių guobos), 2 geologiniai (Totoriškių ir Kovaičių akmenys), hidrogeologinis (Darsūniškio mineralinis šaltinis), hidrografinis (Kaukinės ežeras Žiedelis) gamtos paminklai.
Ūkis ir infrastruktūra
Visoje Kaišiadorių r. savivaldybės teritorijoje pagaminama 0,8 % Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.). Savivaldybėje vyrauja medienos apdirbimo, baldų, statybinių medžiagų, maisto (mėsos, daugiausia paukštienos, perdirbimas) pramonė. Romato durpyne kasamos durpės. Daugiausia pramonės įmonių yra Kaišiadoryse. Veikia Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis. Ž. ū. naudmenos užima 49,9 % Kaišiadorių savivaldybės teritorijos, iš jų 80,2 % – ariamoji žemė, 16,8 % – pievos ir natūralios ganyklos, 3,0 % – sodai ir uogynai (2005 m.). Ūkio vidutinis dydis 7,6 ha. Savivaldybės teritorijoje išgaunama 2,2 % visų Lietuvos daržovių, 2,0 % – bulvių, 1,0 – javų (2004 m.). Prie Žiežmarių yra sodai, Aviliuose – Kaišiadorių dekoratyvinių augalų veislių tyrimo ir karantino stotis. Gyvulininkystė (ypač paukštininkystė) – svarbiausia Kaišiadorių savivaldybės ūkio šaka. 2004 m. pagaminta 4,9 % Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,3 % pieno). Kaišiadoryse ir Dovainonyse yra paukštynai. 2003 m. savivaldybės teritorijoje buvo 1,5 mln. naminių paukščių (17 % Lietuvos naminių paukščių), surinkta 109,4 mln. kiaušinių (13,4 % Lietuvos kiaušinių). Veikia Laukystos žuvų veislynas.
Per Kaišiadorių r. savivaldybės teritoriją eina Vilniaus–Kauno automobilių magistralė, Vilniaus–Kauno ir Kaišiadorių–Šiaulių geležinkeliai.
2005 m. buvo 2 ligoninės, 7 ambulatorinės gydymo įstaigos, 21 medicinos punktas, Veterinarijos institutas, žemės ūkio, 6 vidurinės, 11 pagrindinių, muzikos, jaunimo ir suaugusiųjų, specialioji internatinė mokyklos, 3 darželiai-mokyklos, kūno kultūros ir sporto centras, 7 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 12 bažnyčių, vienuolynas, 17 kultūros centrų, 25 bibliotekos. Pravieniškių bendrojo režimo pataisos darbų kolonija. Turizmo ir verslo informacijos centras. Kaišiadorių muziejus su J. Aisčio ekspozicija (Rumšiškėse) ir Brazauskų namų-muziejaus (Kaišiadoryse) padaliniais, Lietuvos etnografijos muziejus, Pravieniškių bendrojo rėžimo pataisos darbų kolonijos nuteistųjų dirbinių muziejai; 3 mokyklų muziejai.
Kaišiadorių rajonas sovietmečiu (1950–1989 m.)
1950 m. birželio mėn. iš panaikintos Kaišiadorių apskrities 25 apylinkių sudarytas Kaišiadorių rajonas, kurio plotas tuo metu buvo 632 km². Centras ir rajono pavaldumo miestas – Kaišiadorys. 1950–1953 m. priklausė Kauno sričiai. 1954 m. pabaigoje buvo 10, 1959 m. pradžioje – 17, 1963 m. viduryje ir 1972 m. pabaigoje – 12 apylinkių. 1955 m. prie rajono prijungta panaikinto Žiežmarių rajono 7 apylinkės ir Žiežmariai; 1958 m. jie pertvarkyti į miesto tipo gyvenvietę. 1962 m. prie Kaišiadorių rajono prijungtos trys Prienų rajono apylinkės. 1968 m., 1972 m., 1973 m., 1977 m. pakeistos rajono ribos.
Rajono plotas išsiplėtė iki 1167,4 km², buvo 10 apylinkių ir 1 miesto tipo gyvenvietė – Žiežmariai (1989 m.). 1984 m. rajone gyveno 41 tūkst. gyventojų. Iš jų 94,3 % – lietuvių,
5,7 % – kitų tautybių žmonių, 34 % visų gyventojų buvo susitelkę Kaišiadoryse ir Žiežmariuose. Dauguma žmonių gyveno kaime. Kaišiadorių rajonas ribojosi su Prienų, Kauno, Jonavos, Širvintų ir Trakų rajonais.
Buvusius ūkininkus tremiant į Sibirą ir nusavinant jų žemes bei turtą 1948 m. balandį Žiežmariuose įkurti du pirmieji du Lenino vardo ir Stalino vardo kolūkiai. 1950 m. Kaišiadorių rajone jau veikė 58 kolūkiai, į kuriuos prievarta suvaryti 94% visų rajono valstiečių. 1950–1951 m. vyko kolūkių stambinimo procesas – 1956 m. rajone liko 24 kolūkiai. XX a. 9 deš. Kaišiadorių rajone veikė 14 kolūkių ir 7 valstybiniai ūkiai, kuriems priklausė 81 tūkst. ha žemių. Geriausios žemės buvo „Pravienos“ kolūkyje ir Antakalnio tarybiniame ūkyje. Blogiausi dirvožemiai Jagelonių, J. Janonio kolūkiuose ir Kalvių tarybiniame ūkyje.
XX a. 9 deš. rajono žemės ūkio naudmenos sudarė beveik 60 tūkst. ha. Iš jų 39 tūkst. ha. – ariama žemė. Melioratorių buvo nusausinta 85 % šlapių žemių. Pagal XI penkmečio ataskaitas melioratoriai nusausino 8 tūkst. ha, pakalkino 29 tūkst. ha žemių, įrengė 6,5 tūkst. ha kultūrinių pievų ir ganyklų.
Pagrindinė rajono žemės ūkio šaka – gyvulininkystė. Daugiau kaip 1000 cnt pieno iš 100 ha žemės ūkio naudmenų gaudavo Dovainonių paukštininkystės tarybinis ūkis. Čia iš karvės per metus buvo primelžiama vidutiniškai po 4800 kg pieno. Tokių pat rodiklių buvo pasiekta ir Kaišiadorių sodininkystės tarybiniame ūkyje bei Lietuvos TSR veterinarijos mokslinio tyrimo instituto Kaišiadorių skyriaus eksperimentiniame ūkyje. 100 ha žemės ūkio naudmenų daugiausia mėsos – po 260–290 cnt – išgaudavo Kietaviškių žuvininkystės ūkio ir Darsūniškio kolūkiai. Palomenės kolūkyje buvo pastatytas didelis pienininkystės kompleksas, „Vienybės“ kolūkyje – modernus kiaulių kompleksas.
Rajone vykdyti moksliniai tyrimai. Prie pat Kaišiadorių, Gudienoje, buvo šalies pagrindinės veterinarijos mokslinio darbo įstaigos – Lietuvos TSR veterinarijos mokslinio tyrimo instituto – Kaišiadorių skyrius. Skyrius turėjo eksperimentinį ūkį, kurio ceche buvo gaminami veterinariniai preparatai ir instrumentai paukščiams bei gyvuliams prižiūrėti ir gydyti.
Rajono kolektyviniuose ūkiuose auginti žieminiai rugiai, kviečiai, miežiai, avižos, žirniai, bulvės, pašariniai runkeliai, dobilai, lubinai. 52 % pasėlių sudarė grūdinės kultūros,
16 % – ankštinės. Du kolūkiai – „Pravienos“ ir „Švyturio“ – specializavosi auginti daržoves. Kaišiadorių sodininkystės tarybinis ūkis respublikoje garsėjo vaisiais ir gėlėmis, gaudavo didelius javų derlius (1987 m. – 37 cnt/ha).
Už žemės ūkio laimėjimus Kaišiadorių rajonas 1976 m., 1979 m. ir 1981 m. apdovanotas TSKP CK, TSRS Ministrų Tarybos, VPSCT ir VLKJS pereinamąja raudonąja vėliava. Pereinamąja raudonąja vėliava apdovanoti „Pravienos“ kolūkio ir Dainių tarybinio ūkio žemdirbiai – XI penkmečio socialistinio lenktyniavimo nugalėtojai respublikoje. Kaišiadorių sodininkystės tarybiniam ūkiui už 1985 m. rezultatus antrą kartą suteiktas „aukštos žemdirbystės kultūros įmonės“ garbės vardas.
Kaišiadorių sodininkystės tarybinio ūkio gyvenvietė ir melioratorių gyvenvietė Žiežmariuose buvo paversta pavyzdine, siekiant ją demonstruoti automagistrale nuo Vilniaus iki Kauno vežiojamoms turistų grupėms. Šiam parodomajam turistiniam maršrutui priklausė Bačkonių restoranas, Žiežmarių gyvenvietį ir sodai, „Pravienos“ kolūkis Rumšiškėse, Lietuvos etnografijos muziejus. Kaimo gyventojus suvarius į kolūkius ir nusavinant jų žemes bei sodybas imtos steigti kolūkinės gyvenvietės, pavyzdžiui, Tauckūnuose, Palomenėje, Paparčiuose. Daug gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų iškilo Rumšiškių ir Krunio gyvenvietėse.
Didžiausios rajono pramonės įmonės susijusios su miesto produktų gamyba. Kaišiadoryse buvo Kaišiadorių ir Girelės paukštynai, kuriuose dirbo daugiau kaip 1000 žmonių. Iš kitų įmonių išskirtinas rajono centre veikęs didžiausias Lietuvoje klijų fabrikas.
Veikė 6 statybinės organizacijos: Kaišiadorių hidroakumuliacinės elektrinės statybos valdyba, 2 kilnojamosios mechanizuotos kolonos, tarpkolūkinė statybos organizacija, statybos ir remonto tresto ūkiskaitinis darbų vykdytojo baras, melioracijos statybos ir montavimo valdyba. Dar veikė autotransporto įmonė. Rajono kelių tinklo ilgis XX a.
9 deš. pasiekė 562 km. Iš jų 45 km teko 1970 m. nutiestam Vilniaus–Kauno greitkeliui, sąjunginės reikšmės automagistralei. Dar 109 km rajono kelių buvo respublikinės reikšmės.
Rajone veikė ryšių skyrių, parduotuvių ir viešojo maitinimo įmonių tinklas. 11 tūkst. butų naudojosi dujomis.
Šaltiniai
* Kaišiadorių rajono savivaldybė
* Lietuvos statistikos departamentas
Literatūra
* Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. IX: Juo–Khi. Vilnius, 2006.
* Buchaveckas S. Kaišiadorių rajonas. Vilnius, 1989.
