Garmiškė

Garmiškė (Garmiškis, Garmiškės, Garniškės, Panemunė), kaimas, buvęs Kruonio apylinkėje, ant Nemuno kranto (259,3 km nuo upės žiočių). Už 1,3 km pasroviui buvo rėva Leibos Sala.

Kaimo vardo kilmė

Vietovardis kilęs iš pavardės Garmus.

Istorija

1570 m. Darsūniškio valsčiaus inventoriuje minimas Panemunės kaimas su 1 sodyba ir 3 valakais žemės. 1744 m. Darsūniškio parapijos gyvenviečių sąraše minimas kaimas Panemunė. Panemunės kaimas pažymėtas Rusijos ir Prūsijos pasienio žemėlapyje, sudarytame tarp 1795–1807 m. Šis kaimas buvo tarp Juodkošių ir Dabintos kaimų. XIX a. I pusėje sudarytame Kruonio dvaro inventoriuje paminėtas užusienis Garmiškės arba Panemunė. 1848 m. Garmiškių užusienyje buvo 56,21 dešimtinės žemės. Jame gyveno viena A. Kunigovskio šeima, tais metais atsikėlusi iš Darsūniškio. 1866 m. – 2 sodybos, 30 gyventojų, 1897 m. – 26 gyventojai ir 49 dešimtinės žemės, 1923 m. – 4 sodybos, 24 gyventojai, 1931 m. – 5 sodybos, 68,26 ha žemės, 1937 m. – 14 gyventojų katalikų, 1947 m. – 4 sodybos, 16 gyventojų. Prasidėjus Kauno hidroelektinės statybos ir vandens talpyklos (kuri vėliau buvo pavadinta Kauno mariomis) įrengimo darbams, Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku buvo panaikinta 19 gyvenviečių Kauno ir Kaišiadorių rajonuose, tarp jų ir Garmiškės.

Vietovardžiai

Anglininkų pradžios mokyklos mokytojas Antanas Gustaitis 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Garmiškės kaimo vietovardžius. Pateikėjai – Juozas Balnis, gimęs Garmiškių kaime, Kazys Gurskas, gimęs Vizginų kaime.

Didė – lygi pieva, siekia Juodkošių Didę ir Nemuną.

Plentanka – pieva. Nelygi, prie juodžemio. Prie Vizginų kaimo.

Sodžiauka – bala. 20x15 m dydžio. Tarp Garmiškės kaimavietės ir Nemuno.

Telėdninkas – pieva. Šlapia, prie juodžemio. ¾ ha dydžio. Prie Nemuno ir kaimavietės (iš kairės).

Gyvenvietės

Kruonio seniūnija