Strėva
| Strėva | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Ilgis | 74 km | ||||
| Baseino plotas | 759 km² | ||||
| Vidutinis debitas | 1,63 m³/s | ||||
| Ištakos | Mackantiškių apylinkės, Trakų rajonas | ||||
| Žiotys | Kauno marios, Kaišiadorių rajonas | ||||
V. Budvyčio nuotr.
Strėva – upė Trakų rajono, Elektrėnų savivaldybės, Kaišiadorių rajono teritorijoje. Nemuno dešinysis intakas. Ilgis 74 km, baseino plotas 759 km². Išteka iš Strėlytės ežero prie Mackantiškių, 5 km į šiaurės ryrus nuo Aukštadvario. Upės pavadinimas kildinamas iš žodžio strėvus („sraunus“). 1348 m. prie upės įvyko Strėvos mūšis.
Strėva teka į pietryčius per Šamuko, Drabužio, Spindžiuko, Spindžiaus ežerus, toliau – į šiaurę per Stankos ežerą ir Bagdanonių tvenkinį. Žemiau Bagdanonių tvenkinio teka per Nestrėvančio ežerą, Semeliškes. Pratekėjusi Elektrėnų tvenkinį, pasuka į šiaurės vakarus. Teka per Žiežmarius. Įteka į Kauno marias prie Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, 5 km į šiaurę nuo Kruonio.
Intakai:
* Dešinieji – Beržuolė, Kalpė, Žiežmarė, Lijonas;
* Kairieji – Dabinta, Vuolasta, Skersė, Aujėda, Kiementa, Kertus, Limšius.
Nuo ištakos iki Spindžiaus ežero vaga siaura (1,5–2 m) ir sekli (0,2–0,5 m), nuo Spindžiaus iki Bagdononių tvenkinio – praplatėja iki 6 m ir pagilėja iki 1 m. Panašus plotis ir gylis išlieka iki Elektrėnų tvenkinio. Nuo jo pabaigos iki pratakos iš Ilgės ežero ir nuo Kalpės žiogių iki Limšiaus žiočių vaga reguliuota, plotis 8–15 m, gylis 1–1,2 m. Vidutinis nuolydis 1,33 m/km. Srovės greitis 0,1–0,5 m/s. Debitas ties Semeliškėmis (53 km nuo žiočių): vidutinis 1,63, maksimalus 6,55 m³/s. Vidutinis debitas žiotyse 4,94 m³/s. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė: vidutinė 0,6 m, didžiausia 1,0 m. Ties Semeliškėmis veikia vandens matavimo stotis.
Tvenkiniai:
* Bagdanonių (plotas 95,5 ha), Elektrėnų (1389 ha), Pastrėvio (18 ha), Būblių (18 ha)
Didesnės gyvenvietės prie Strėvos:
* Trakų rajone – Strėvininkai, Strėva, Bagdononys
* Elektrėnų savivaldybėje – Semeliškės, Pastrėvys, Elektrėnai, Naujosios Kietaviškės
* Kaišiadorių rajone – Kudonys, Liutonys, Bačkonys, Mūro Strėvininkai, Žiežmariai, Mediniai Strėvininkai, Bijautonys
Prie Strėvos stūkso keletas piliakalnių: Lašinių, Bijautonių, Mūro Strėvininkų, Bagdononių, Strėvos. Netoli Spindžiaus ir Drabužaičio ežerų susiformavusi Strėvos karstinė įgriuva, pasiekiama pažintiniu pėsčiųjų taku. Upės aukštupys įeina į Aukštadvario, žemupys – į Kauno marių regioninį parką. Upė pažymėta ir 1613 m. LDK žemėlapyje.
Literatūra
* Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. XXII: Sko–Šala. Vilnius, 2012.
* Lietuvių enciklopedija. T. XXIX: St-Ši. Bostonas, 1963.
* Malinauskas V., Lukoševičius O. Kaišiadorys: gamtos ir kultūros paveldas. Vilnius, 2001.
* Malinauskas V., Augustauskas J., Pruskus V. Elektrėnų krašto gamta. Vilnius, 2002.
* Vanagas A. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. Vilnius, 1981.
