Žalioji rupūžė
Žalioji rupūžė (Bufo viridis Laur.). Nors žalioji rupūžė Kaišiadorių rajono gamtoje ir dažnokai sutinkama, tačiau mažiau gausi už kitas savo gentaines. Dažniau randama urbanizuotose teritorijose nei natūraliose gamtos buveinėse. Varliagyvis gyvena ten, kur aktyvesnė žmogaus ūkinė veikla. Žiemoja sausumoje, veisiasi vandenyje. Jai būdingos sezoninės ir mitybos klajonės. Tarpumiškių ir pamiškių keliuose migracijų metu per 1 mėn. 1 km kelio atkarpoje vidutiniškai žūsta: rudenį – 5, pavasarį – 12 rupūžių. Nerštui renkasi arti žiemaviečių esančius vandens telkinius. Dažniausiai tai natūralūs ir dirbtiniai, seklūs ir stovintys, nedideli ir greitai įšylantys, vešlios augmenijos priaugę vandenys. Mitybos klajonių periodu dažniau sutinkama kultūrintuose ekotopuose, kurie paprastai būna arčiau žmogaus gyvenamųjų vietų. Labiau nei kitos, mėgsta sausesnes buveines. Apskritai šios rūšies gausumas mažėja. Todėl būtina išsiaiškinti žaliosios rupūžės paplitimą, vietinių populiacijų gyvybingumą, etaloninių buveinių būklę. Tuomet bus galima atsakyti – kokios apsaugos priemonės reikalingos šiai rūšiai. Lietuvoje šis varliagyvis retesnis negu kitose Europos valstybėse.
Saugoma pagal Europos Berno konvenciją (2 kat.), Lietuvoje – pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą. Reali kandidatė į Lietuvos Raudonąją knygą.
Literatūra
* Kaišiadorių rajono gyvūnijos atlasas 1986-1997 m. Žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai / sudarė Vidmantas Malinauskas. - Vilnius: „Gamtos pasaulis“, 1998. - P. 71.
