Šafarnė (Kaišiadorių apylinkės seniūnija)
Šafarnė (Šafarnia, Šaparnia, Kirtimai, Skambinė), kaimas Kaišiadorių apylinkės seniūnijoje, 9 km į šiaurę nuo Kaišiadorių, 3,5 km į pietryčius nuo Palomenės.
Kaimo vardo kilmė
Palomenės pradžios mokyklos mokytojas Romanas Karpus 1935 m. rugsėjo mėnesį apie Šafarnės viensėdžius užrašė (pateikėjas - Stasys Čėsna, gimęs Beloniškių kaime):
Šafarnė – viensėdžiai. Lyguma, baltžemis. 3 gyventojai. „Toji vieta senovėje buvo labai miškinga. Tą mišką kirto. Prižiūrėtojams (šėforiams) pastatė namus. Nuo žodžio „šėforis” ta vieta gavo pavadinimą „Šafarnė””.
Istorija
Pietryčiuose teka Taurė. 1909 m. Šafarnės užusienyje buvo 1 sodyba ir 4 gyventojai - S. Jurkevičiaus šeima. Tuo metu užusienis priklausė Gegužinės parapijai. 1915 m. Šafarnios I palivarkas priskirtas Palomenės parapijai. Pirmojo pasaulinio karo metu Šafarnioje palaidotas 1 žuvęs kareivis. 1923 m. minimi trys Šaparnios viensėdžiai: Šaparnios I (Kasčiukiškių) viensėdis (1 sodyba, 17 gyventojų - 12 km nuo Kaišiadorių), Šaparnios II viensėdis (1 sodyba, 11 gyventojų - 10 km nuo Kaišiadorių) ir Šaparnios III viensėdis (1 sodyba ir 5 gyventojai - 13 km nuo Kaišiadorių). 1925 m. išparceliuotas A. Ekmanui priklausęs Šafarnės palivarkas. 1927-1932 m. duomenimis, kaime žemės sklypus turėjo V. Cesiūnas, K. Lapinskienė, M. Jankauskienė, J. Pupelaigis. 1931 m. minimas Šafarnės viensėdis (4 sodybos ir 55,25 ha žemės) bei kaimas (15 sodybų ir 82,5 ha žemės). 1937 m. panaikinti kaimai Kirtimai (Šafarnė) ir Skambinė (Šafarnė), buvę 2 km atstumu vienas nuo kito. 1945 m. įkalinta V. Jankauskaitė-Berlinskienė. 1947 m. Šafarnėje buvo 3 sodybos, 15 gyventojų. 1948 m. ištremti 3, 1949 m. - 2 gyventojai. 1985 m. - 1 sodyba, 3 gyventojai, 2000 m. niekas negyveno.
