Žaslių senovės gyvenvietė
A. Kurilienės nuotr.
Žaslių senovės gyvenvietė yra Žaslių seniūnijoje, Žaslių miestelio šiauriniame pakraštyje, Limino ežero šiaurės rytiniame krante, dešiniajame kanalo, jungiančio Limino ir Statkūniškio ežerus krante, 0,35 km į rytus nuo Žaslių–Jonavos kelio ir 0,2 km į pietus nuo Žaslių–Senkonių kelio.
Gyvenvietė yra nežymioje kalvelėje. Dabar tai – dirvonuojantis laukas. Ilgą laiką gyvenvietė buvo ariama.
Senovės gyvenvietė yra valstybės saugoma.
Tyrinėjimai
Gyvenvietė buvo surasta 1995 m. Kultūros paveldo centro (A. Girininkas) ir Kaišiadorių etninės kultūros centro (O. Lukoševičius) žvalgomosios ekspedicijos metu. Tuomet ariamos dirvos paviršiuje rasta keramikos radinių, rytinėje ir vakarinėje dalyse pastebėtos dvi tamsesnės 5x6 ir 8x8 m skersmens dėmės, spėjama, čia stovėjusių pastatų liekanos.
Ištyrus 1x1 m dydžio šurfą (1 kv. m. plotą), nustatyta, kad kultūrinis sluoksnis yra iškart po armeniu. Jo storis – 20–35 cm, vietomis siekia iki 50 cm.
Tyrimų metu rasta lipdytos keramikos brūkšniuotu, lygiu, grublėtu paviršiumi ir žiestos keramikos lygiu paviršiumi šukių. Surinkta daug geležies šlako, skaldytų, šlifuotu paviršiumi apdegusių akmenų. Rasti keli titnaginiai dirbiniai: netaisyklingos formos skaldytinis, įtveriamasis kirvelis, dvi retušuotos skeltės.
Pagal radinius senovės gyvenvietė datuota senuoju, viduriniuoju ir vėlyvuoju geležies amžiumi (I tukstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia).
Titnago radiniai rodo, kad netoliese galėjo būti ir akmens amžiaus gyvenvietė.
Šaltiniai
* Girininkas A. Žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Kaišiadorių raj. 1995 m. ataskaita. 1995. LIIR. F. 1. B. 2514, p. 8, 10.
Literatūra
* Girininkas A. Nauji archeologijos paminklai Kaišiadorių rajone // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, 1996, p. 293.
* Grinkevičiūtė A., Gustaitis R., Karvelytė-Balbierienė V. Vadovas po Žaslius. Kaišiadorys, 2008, p. 5, 79.
* Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. Kaišiadorys, 2001, p. 273
* Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 80–81.