Žaslių piliakalnis

Žaslių piliakalnis yra Žaslių seniūnijoje, Žaslių miestelyje, Žaslių ežero šiaurės vakariniame krante, 0,35 km į pietus nuo Limino ežero pietinio kranto, į pietryčius nuo Žaslių bažnyčios.

Piliakalnis buvo įrengtas aukštumos kyšulyje, kurį iš pietvakarių supa Žaslių ežeras, iš pietų – bevardis upelis.

Šlaitai statūs, 10 m aukščio.

Aikštelė trikampė, pailga, orientuota šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, apie 40 m ilgio ir 50 m pločio šiaurės vakariniame gale. Pastarająme aikštelės gale buvo pylimas ir griovys, tačiau jie sunaikinti statant Žaslių bažnyčią. Išlikęs tik 0,6 m aukščio ir 13 m pločio išskleistas pylimas.

Piliakalnis smarkiai apgadintas statant bažnyčią. Išlikęs tik 31 m ilgio ir 27 m pločio piliakalnio aikštelės pietrytinis pakraštys su plačiai išskleistu pylimu. Ir ši piliakalnio dalis irgi smarkiai apardyta čia stovinčios koplyčios, aplink ją esančių kapų.

Padavimai, pasakojimai

Dar XX a. pradžioje kalvą, ant kurios stovi bažnyčia, žmonės vadino Pajautos kapu.

Tyrinėjimai

Piliakalnis sistemigai netyrinėtas. 1952 m. vietovę žvalgęs J. Petrulis, pirmasis atkreipė dėmesį į šią kalvą ir pavadino ją piliakalniu. Žvalgant jis pastebėjo kultūrinį sluoksnį – anglių ir pelenų, rado kelias keramikos šukes.

Piliakalnis datuotas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.

Šaltiniai

* Petrulis J. Muziejinių išvykų dienoraštis. LNB. RKRS. F. 127-82. L. 66–67.

Literatūra

* Baubonis Z., Zabiela G. Lietuvos piliakalniai, T. I. Atlasas. Vilnius, 2005, p. 284–285.

* Grinkevičiūtė A., Gustaitis R., Karvelytė-Balbierienė V. Vadovas po Žaslius. Kaišiadorys, 2008, p. 5, 38–39.

* Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. Kaišiadorys, 2001, p. 273.

* Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 156–157.

Kultūros paveldas

Piliakalniai