Palapainio, Vilūnų piliakalnis ir senovės gyvenvietė
Palapainio, Vilūnų piliakalnis ir senovės gyvenvietė yra Kruonio seniūnijoje, Vilūnų kaime, buvusiame Palapainio vienkiemyje, 0,9 km į šiaurės vakarus nuo Purvininkų kaimo kapinių, 0,85 km į rytus nuo Purvelės ir Lapainios upelio santakos, 0,8 km į šiaurės vakarus nuo Jiezno–Rumšiškių kelio ir 0,75 km į pietus nuo Migonių kaimo kapinių, kairiajame Lapainios upelio krante.
R. Gustaičio nuotr.
Piliakalnis buvo įrengtas Lapainios upelio kairiojo kranto kyšulyje.
Šlaitai statūs, 15 m aukščio.
Duomenų apie aikštelės dydį ir formą nėra. Šiuo metu yra išlikęs tik 17 m ilgio pylimas, buvęs aikštelės pietiniame krašte. Pylimas yra 5 m aukščio ir 12 m pločio. Už jo iškastas 1 m gylio ir 13 m pločio griovys. Piliakalnio aikštelę ir dalį pylimo XIX–XX a. pradžioje nuplovė Lapainios upelis. Pylimas apaugęs medžiais.
Į pietus ir vakarus nuo piliakalnio, gana lygiame dirvonuojančiame lauke yra papėdės gyvenvietė, užimanti 1,3 ha plotą.
Piliakalnis yra kultūros paminklas.
Padavimai, pasakojimai
Pasakojama, kad piliakalnį supylė prancūzų kareiviai.
Tyrinėjimai
Piliakalnis ir gyvenvietė sistemingai netyrinėti. 1943 m. piliakalnį žvalgė ir aprašė P. Tarasenka. 1953 m. piliakalnį žvalgė P. Kulikauskas, 1971 m. A. Tautavičius, 1977 m. – M. Černiauskas. 2008 m. nedidelės apimties žvalgomieji tyrimai vykdyti papėdės gyvenvietėje (J. Žukauskaitė).
1993–1994 m. vykdyti piliakalnio tvarkymo darbai, kurių metu buvo sutvirtintas upelio plaunamas šlaitas.
Žvalgymų metu papėdės gyvenvietėje rasta lipdytos brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi žiestos keramikos, tinko.
Piliakalnis ir senovės gyvenvietė datuojami I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.
Šaltiniai
* Černiauskas M. Kaišiadorių rajono 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. 1977. KPCA. F. 27. Ap. 1. B. 61, p. 10–11.
* Kalvinskas B., gim. Purvininkų k. Užrašė V. Kačiulis. 1935 m. lapkričio mėn. Lietuvos žemės vardynas. Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka.
* Kulikauskas P. Istorijos ir teisės instituto archeologinė žvalgomoji ekspedicija 1953 m. birželio 2–16 d. 1953. LIIR. B. 23, p. 61–62.
* Tarasenka P. Palapainės vienkiemis. MAB. RS. F. 235-215.
* Tautavičius A. 1971 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita (duomenys apie Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių, Raseinių ir Vilniaus rajonų archeologinius paminklus). 1971. LIIR. B. 313, p. 38.
* Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPCA. F. 1. Ap. 1. B. 25, p. 205–209.
* Žukauskaitė J. Budelių, Migonių, Mūro Strėvininkų, Palapainio (Vilūnų), Paparčių piliakalnių (Kaišiadorių r.) aplinkos 2008 m. žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų ataskaita. LIIR. F. 1. B. neinv.
Literatūra
* Baubonis Z., Zabiela G. Lietuvos piliakalniai, T. I. Atlasas. Vilnius, 2005, p. 270–271.
* Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 131–132.
* Lietuvos TSR archeologijos atlasas, T. II. Piliakalniai. Vilnius, 1975, p. 124.
* Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 119.
