Maisiejūnų piliakalnis II

Maisiejunu II piliakalnis 1937 m. KPC. ASFP. Neg. Nr. 2647..jpg
Maisiejūnų II piliakalnis iš pietvakarių rytų pusės. 1937 m. (Kurilienė, 2009,
p. 117)
Maisiejunu II piliakalnis 2006.jpg
Maisiejūnų II piliakalnis iš pietryčių pusės. 2006 m. A. Kurilienės nuotr.

Maisiejūnų piliakalnis II yra Kruonio seniūnijoje, į šiaurės rytus nuo Maisiejūnų kaimo, prie ribos su Surgantiškėmis, 1,25 km į vakarus, pietvakarius nuo KruonioRumšiškių ir Antakalnio kelių kryžkelės, 1,1 km į pietvakarius nuo Jiezno–Rumšiškių kelio tilto per Strėvos upę, Strėvos kairiojo intako kairiajame krante, 0,13 km į pietvakarius nuo Maisiejūnų piliakalnio I ir senovės gyvenvietės.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje.

Šlaitai 5–10 m aukščio.

Aikštelė ovali, pailga, orientuota šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi, 37x9 m dydžio, iki 0,8 m iškilusiu viduriu ir 1,2 m aukštesne pietvakarine dalimi. Įtvirtinimų pėdsakų nepastebėta.

Piliakalnis apardytas ariant, pietvakarinėje dalyje iškasta duobė, šiaurės vakarinis šlaitas apaugęs medžiais.

Padavimai, pasakojimai

Kalva žmonių vadinta Piliakalniuku.

Tyrinėjimai

Piliakalnis sistemigai netyrinėtas. 1977 m. jį žvalgė ir kartografavo M. Černiauskas. Piliakalnio aikštelėje pastebėtas nežymus kultūrinis sluoksnis.

E. Šturms nuomone, tai yra kulto vieta.

Piliakalnis datuotas I tūkstantmečio I puse.

Šaltiniai

* Černiauskas M. Kaišiadorių raj. 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. 1977. KPCA. F. 27. Ap. 1. B. 61, p. 6.

* Tarasenka P. Maisiejūnų k. MAB. RS. F. 235–185.

* Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPCA. F. 1. Ap. 1. B. 25, p. 163–168.

* Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPCA. F. 1. Ap. 1. B. 136, p. 37.

Literatūra

* Baubonis Z., Zabiela G. Lietuvos piliakalniai, T. I. Atlasas. Vilnius, 2005, p. 262–263.

* Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 117–118.

* Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 177.

Kultūros paveldas

Piliakalniai