Darsūniškio piliakalnis
V. Pryšmanto nuotr. (Kurilienė, 2009, p. 105)
Darsūniškio piliakalnis buvo Kruonio seniūnijoje, Darsūniškio kaime, dešiniajame Nemuno krante, 50 m į vakarus nuo dabartinio dešiniojo Nemuno kranto, lygiagrečiai su dabartine Darsūniškio bažnyčia.
Piliakalnis buvo įrengtas Nemuno dešiniajame krante buvusioje atskiroje kalvoje.
Tikslesnių duomenų api jį nėra išlikę.
Nuo XIX a. piliakalnį nuolat ardė Nemunas. XX a. pradžioje dar buvo išlikęs į slėnį įsiterpusio piliakalnio aikštelės kraštas, pylimas ir griovys, skyręs piliakalnį nuo kranto aukštumos. Piliakalnio liekanos buvo užlietos ir nuplautos Nemuno.
Istoriniai duomenys
Kronikose minima, kad Dirsunen arba Dirsuniszkien pilis, stovėjusi ant Nemuno kranto, kryžiuočių buvo keliskart pulta. Kad pilis neatitektų kryžiuočiams, patys lietuviai ją sudegino net du kartus (1372 m. ir 1382 m. vasario 3 d.).
Manoma, kad ši pilis stovėjo Darsūniškio piliakalnyje. Su šia pilimi siejamas Dirsūnas ar jo palikuonys.
Padavimai, pasakojimai
1938 m. užrašyti duomenys rodo, kad piliakalnis jau tuomet buvo smarkiai apardytas apkasų, dalis jo buvo nuslinkęs į Nemuną.
Apie 3 km nuo miestelio yra vadinamasis Bokštų kalnas, apaugęs mišku. Žmonės pasakoja, kad čia stovėjusi kunigaikščio Aukštoji pilis, o Darsūniškio miestelyje buvusi Žemoji pilis. Kalbama, kad abi šios pilys buvo sujungtos slaptu požeminiu tuneliu.
Tyrinėjimai
Piliakalnis nėra tyrinėtas. Išlikę pavieniai jo aprašymai.
Piliakalnis datuojamas XIV a.
Šaltiniai
* Maculevičius M., Žukauskas A., Zavistanavičius J., gim. Darsūniškio k. Užrašė P. Puplešys. 1935 m. spalio mėn. Lietuvos žemės vardynas. Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka.
* Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F. 1. Ap. 1. B. 25, p. 108–110.
Literatūra
* Baliūnas K. Istoriniai apsaugos vartai Darsūniškyje // Sekmadienis, Nr. 11. 1939, p. 3.
* Baranauskas T. Kada pirmą kartą paminėtos Rumšiškės? // Atspindžiai. Kaišiadorys, 2005, rugpjūčio 19, p. 5.
* Basanavičius J. Apie senovės Lietuvos pilis // Rinktiniai raštai. Vilnius, 1970, p. 69, 84.
* Basanavičius J. Apie senovės Lietuvos pilis. Tilžė, 1885, p. 36.
* Baubonis Z., Zabiela G. Lietuvos piliakalniai, T. I. Atlasas. Vilnius, 2005, p. 274–275.
* Gliogeris Z. Nemunu. Upių slėniais. Vilnius, 1992, p. 85.
* Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 104–105.
* Lietuvos TSR archeologijos atlasas, T. II. Piliakalniai. Vilnius, 1975, p. 50.
* Marburgietis V. Naujoji Prūsijos kronika. Vilnius, 1999, p. 42, 146, 166, 168, 301; pav. 9.
* Miškinis A. Darsūniškio istorinė urbanistinė raida // Lietuvs TSR architektūros klausimai, T. VI . Gyvenviečių architektūra ir raida, Sąs. I. Vilnius, 1979, p. 47.
* Mok. J. P. Iš Darsūniškio padangės (Trakų ap.) // Trimitas, Nr. 28(48). Kaunas, 1921, p. 10, 11.
* Nezabitauskas A. Darsūniškio paminklai, žemė ir pilis // Į komunizmą. Kaišiadorys, 1964, rugpjūčio 20, p. 4.
* Nezabitauskas A. Iš Darsūniškio praeties // Į komunizmą. Kaišiadorys, 1969, balandžo 17, p. 3.
* Pavalkis K. Darsūniškio istorija nuo seniausių laikų // Darsūniškiui – 625. Kaunas, 1997, p. 8–9.
* Sirokomlė V. Nemunas nuo versmių iki žiočių. Vilnius, 1991, p. 29.
