Budelių piliakalnis ir senovės gyvenvietė

Budelių piliakalnis ir senovės gyvenvietė yra Žaslių seniūnijoje, Budelių kaimo ryttinėje dalyje, 1,3 km į šiaurės rytus nuo dešiniojo Gamantos upės kranto, 1,25 km į pietryčius nuo Kaišiadorių–Čiobiškio ir Padalių–Litviniškių kelių kryžkelės, 0,9 km į rytus nuo Kaišiadorių–Čiobiškio kelio, greta Ravo upelio ir Neries santakos, kairiajame Neries ir dešiniajame Ravo upelio krantuose.

Piliakalnis įrengtas kairiajame Neries krante esančiame aukštame ir siaurame kranto kyšulyje, suformuotame dviejų gilių daubų. Piliakalnį iš šiaurės rytų ir rytų pusių juosia Neries slėnis, iš šiaurės vakarų pusės – Ravo upelis, iš pietryčių pusės – gili griova, nusileidžianti į Neries slėnį, iš pietvakarių pusės šliejasi gretima aukštuma.

Šoniniai piliakalnio šlaitai, nusileidžiantys į Ravo upelį ir Neries slėnį, – statūs, apie 25–26 m aukščio.

Aikštelė keturkampė, besitęsianti rytų–vakarų kryptimi, 24x13 m dydžio. Aikštelės vakariniame gale supiltas kūgio formos apie 6 m aukščio vidinėje pusėje ir 9,5 m aukščio išorinėje pusėje pylimas. Jo išorinėje papėdėje iškastas 0,5 m gylio ir 11 m pločio griovys. Aikštelės rytiniame gale supiltas 0,7 m aukščio ir 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 6 m pločio ir 2 m gylio griovys. Už griovio supiltas antrasis, 1,5 m aukščio ir 11 m pločio pylimas. Išorinis, 1,8 m aukščio pylimo šlaitas nusileidžia į 0,5 m gylio ir 4 m pločio antrąjį griovį. Už jo supiltas trečiasis, 0,5 m aukščio ir 4 m pločio pylimas.

Anksčiau ant aikštelės vakariniame krašte esančio pylimo buvo pastatytas trianguliacijos bokštelis, todėl pylimas deformuotas, jame pastebimi duobės pėdsakai. Aikštelėje įkurta laužavietė. Šlaito ŠV apačioje yra kelios išgraužos. Piliakalnis apaugęs krūmais ir medžiais.

Piliakalnio vakarinėse, pietvakarinėse papėdėse yra gyvenvietė, užimanti maždaug 3 ha plotą. Gyvenvietė ilgą laiką buvo ariama. 1992–1999 m. atliekant piliakalnio tvarkymo ir tvirtinimo darbus, į pietvakarius nuo piliakalnio esančioje gyvenvietės dalyje kultūrinis sluoksnis užpiltas žvyru.

Piliakalnis su senovės gyvenviete yra kultūros paminklas.

Padavimai, pasakojimai

Piliakalnis vadinamas Skarbu, Skarbo kalnu, Skarbokalniu. Vieni pasakoja, kad piliakalnį kepurėmis supylę prancūzai, kiti sako, jog švedai. Žmonės pasakodavo, kad seniau prieš vidurnaktį ant piliakalnio degdavusi ugnelė, kad jame paslėptas užburtas lobis. Greičiausiai, todėl piliakalnis ir imtas vadinti Skarbu.

Žinomas pasakojimas, kaip Žaslių klebonas bandė paimti užburtą lobį. Klebonui prisisapnavo, kad galėsiąs pasiimti lobį, kai atlaikys piliakalnyje mišias. Jis taip ir padarė. Baigiant mišias, „skarbas“ jau pradėjęs kilti į paviršių, tereikėjo užgesinti žvakes. Tačiau klebonas buvo pamiršęs paimti įrankį, su kuriuo žvakės gesinamos, todėl zakristijonas jas užpūtęs. Tada kažkas sudundėjo, sugriaudėjo ir brangenybės nugrimzdo į gelmes. Kunigas bandęs dar kartą laikyti mišias, bet turtai jau nebeiškilę.

Pasakojama, kad statant trianguliacijos bokštelį pylime rasta plytgalių, molinis puodas. Kalbama, kad piliakalnyje buvo randama senovinių pinigų.

Tyrinėjimai

Pirmasis piliakalnį aprašė P. Tarasenka. Vėliau, 1971 m. jį žvalgė A. Tautavičius, 1977 m. kartografavo M. Černiauskas.

Budelių piliakalnio tvarkymo darbai suplanuoti 1991 m., o pradėti 1992 m. Tuo laiku Kaišiadorių savivaldybės lėšomis buvo sutvarkytas iki pat piliakalnio vedantis kelias, o Kultūros paveldo departamento lėšomis pradėtas tvarkyti piliakalnis. Didžiausi iššūkiai laukė reguliuojant vandens nutekėjimą Ravo upeliu, formuojančiu piliakalnio šlaito nuošliaužas. Tvarkymo darbai truko iki 1999 m.

1992-1999 m. vykdyti piliakalnio tvarkymo darbai, kurių metu sutvirtinti šlaitai, pašalintos nuogriuvos, iškirsti medžiai ir krūmai. Jų metu, 1999 m., taip pat buvo atlikti archeologiniai žvalgomieji tyrimai, kuriems vadovavo Z. Baubonis. Tyrimų metu vizualiai ir metalo ieškikliu buvo išžvalgyti du nuošliaužų plotai (525 kv. m.) piliakalnio vakariniame šlaite, gynybinio griovio galuose žvalgyti du plotai po 100 kv. m.

2008 m. nedidelės apimties žvalgomieji tyrimai vykdyti papėdės gyvenvietėje (J. Žukauskaitė.)

Žvalgymų ir žvalgomųjų tyrimų metu kultūrinis sluoksnis buvo pastebėtas į vakarus nuo piliakalnio. Čia esančioje papėdės gyvenvietėje rasta lipdytos keramikos lygiu ir grublėtu paviršiumi šukių, molinio cilindrinio verpstuko fragmentas, geležies šlako. Gynybinio griovio galuose aptiktas 30–40 cm storio suplautas juodos žemės sluoksnis.

2017 m. pulkininko leitenanto E. Lastausko iniciatyva Rukloje įsikūrę kariai nugenėjo savaiminius Budelių piliakalnio želdinius. Kariai tvarkė jau ne pirmąjį piliakalnį, esantį netoli jų rezidavimo vietos.

Piliakalnis ir gyvenvietė datuojami I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia.

Šaltiniai

* Baubonis Z. Tvarkomų Bradeliškių (A1239P), Vilniaus raj., Budelių (A302K1P), Kaišiadorių raj., Mikytų (A467P), Skuodo raj., Žuvininkų (A656KP), Šiaulių m. piliakalnių 1999 m. archeologinių žvalgymų ataskaita. LIIR. F. 1. B. 3403, p. 3–4, 14.

* Černiauskas M. Kaišiadorių rajono 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. KPCA. F. 27. Ap. 1. B. 61, p. 11–12.

* Kareckas M., gim. Budelių k. Užrašė P. Baltrušaitytė. 1935 m. spalio mėn. Lietuvos žemės vardynas. Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka.

* Radzevičiaus St., gyv. Padalių k., Kaišiadorių r., pasakojimas. 1986. LTR. F. 4118. L. 32.

* Šidiškis T. Įvairių kultūros vertybių registravimas Kaišiadorių rajone. Mitologiniai ir sakraliniai objektai (ataskaita, žemėlapiai). 1994. KšMA. B. 256, p. 9.

* Tarasenka P. Budelių k. MAB. RS. F. 235-44.

* Tautavičius A. 1971 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita (duomenys apie Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių, Raseinių ir Vilniaus rajonų archeologinius paminklus). LIIR. F. 1. B. 313, p. 26–27, 95.

* Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPCA. F. 1. Ap. 1. B. 26, p. 27–34.

* Vaškevičius M., gim. Budelių k. Užrašė J. Vasiliauskienė. 1935 m. gruodžio mėn. Lietuvos žemės vardynas. Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka.

Literatūra

* Baubonis Z., Zabiela G. Lietuvos piliakalniai, T. I. Atlasas. Vilnius, 2005, p. 246–247.

* Daugudis V. Iš senosios Paparčių praeities // Gimtinė, Nr. 3(59). Ukmergė, 1994 kovo 1–31, p. 2.

* Daugudis V. Iš tolimos praeities // Paparčių ir Žaslių apylinkės. Kaišiadorys, 1997, p. 43.

* Glemža J. Paminklosaugos raida Lietuvoje // Kultūros paminklai, T. 7. Vilnius, 2000, p. 22.

* Grinkevičiūtė A., Gustaitis R., Karvelytė-Balbierienė V. Vadovas po Žaslius. Kaišiadorys, 2008, p. 102–104.

* Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. Kaišiadorys, 2001, p. 234.

* Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 92–96.

* Laimutytė A. Gražiausias paneryje // Į komunizmą. Kaišiadorys, 1968, gegužės 18, p. 2.

* Laurinavičis J. Kodėl taip pavadinta? // Į komunizmą. Kaišiadorys, 1970, kovo 19, p. 3.

* Laurinavičius J. Budeliai atgimsta // Kaišiadorių aidai. Kaišiadorys, 1991, rugsėjo 12, p. 4.

* Laurinavičius J. Kur Skarbakalnis dunkso // Į komunizmą. Kaišiadorys, 1970, vasario 7, p. 3.

* Lietuvos TSR archeologijos atlasas, T. II. Piliakalniai. Vilnius, 1975, p. 43–44.

* Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 120.

* Nezabitauskas A. Budelių piliakalnis // Į komunizmą. Kaišiadorys, 1967, rugpjūčio 5, p. 4.

* Šėtra V. Skarbo piliakalnis // Tiesa. 1959, rugsėjo 6, p. 6.

* Tarasenka P. Ieškojimai Neries ir Šventosios santeklyje // Mūsų senovė, Kn. 4/5. Tilžė, 1922, p. 576 (pieš. 3), 577 (žemėl.), 579–580.

* Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 110.

* Tarasenka P. Mūsų piliakalniai // Lietuva. 1932, balandžio 26, p. 1.

* Žemės atmintis. Lietuvių liaudies padavimai, sud. B. Kerbelytė. Vilnius, 1999, p. 39–40.

Kultūros paveldas

Piliakalniai