Pašulių pilkapynas
]]
Pašulių pilkapynas yra Palomenės seniūnijoje, Pašulių kaime, 0,55 km į šiaurės rytus nuo Mackūnų–Kaišiadorių ir Guronių–Livintų kelių kryžkelės, 0,15 km į pietvakarius nuo Būdupio upelio pralaidos Guronių–Livintų kelyje ir 20 m į pietryčius nuo šio kelio.
Tikėtina, kad tai – suardyto pilkapyno vieta. Ji yra kiek pakilesnėje vietoje, maždaug 1 m aukščio, medžiais apaugusioje kalvelėje.
Manoma, kad apie 60 proc. teritorijos iškasinėta kasant žvyrą.
Vietovė yra valstybė saugoma.
Padavimai, pasakojimai
Pasakojama, kad 1937 m. ūkininkams šioje vietoje pradėjus kasti žvyrą buvo surasta žmonių kaulų ir įvairių geležinių dirbinių: ietigalių, peilis, pjautuvas, žąslų fragmentai, segė ir neaiškių dirbinių fragmentai.
Tyrinėjimai
Pilkapynas nėra sistemingai tyrinėtas. 1977 m. atliktas tik vietovės kartografavimas M. Černiauskas. Vieta pavadinta kapinynu.
Tačiau vietovėje aptikti ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomi radiniai daruojami I tūkstantmečio pabaiga – II tūkstantmečio pradžia. Todėl, tikėtina, kad tai yra suardyto pilkapyno vieta.
Šaltiniai
* Černiauskas M. Kaišiadorių raj. 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. 1977. KPCA. F. 27. Ap. 1. B. 61, p. 17–18.
* Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPCA. F. 1. Ap. 1. B. 25, p. 299–304.
Literatūra
* Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 213–214.
* Lietuvos TSR archeologijos atlasas, T. III. I–XII a. pilkapynai ir senkapiai. Vilnius, 1977. P. 85.
* Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973. P. 230.
* Rumšiškės. Rado senienų // Lietuvos aidas. 1938, birželio 22, p. 7.
* Ūkininkas išgelbėjo senienas // Ūkininko patarėjas, Nr. 26. 1938, p. 9.
