Paparčių Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia
R. Gustaičio nuotr.
Paparčių Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia yra Paparčių kaime. Artimiausios – Žaslių, Gegužinės bažnyčios. Šalia Paparčių bažnyčios yra kapinės.
Istorija
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1522 m. Netrukus, XVI a. II pusėje, ją pasisavino evangelikai reformatai. 1609 m. ji gražinta katalikams. 1649 m. LDK iždininkas Stanislovas Beinartas Paparčiuose įkurdino dominikonus, kurie senosios medinės bažnyčios vietoje pastatė naują mūrinę bažnyčią. Daugiau kaip 300 metų bažnyčia priklausė dominikonų vienuolynui. 1891 m., praėjus 27 metams nuo vienuolyno uždarymo (1864), bažnyčia ir vienuolynas nugriauti. 1907 m. parengtas mūrinės bažnyčios projektas. 1915 m. į Paparčius paskirtas kunigas Jurgis Zimkus. Jo rūpesčiu 1916 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (projekto autorius – žinomas to meto architektas
A. Filipovičius-Dubovikas). 1949 m. bažnyčia suremontuota, jos vidus kunigo A. Dumbliausko rūpesčiu išpuoštas.
Klebonai
1916–1920 m. – Jurgis Zimkus
1920–1922 m. – Stanislovas Smolinskis
1923–1925 m. – Juozapas Mincenvičius
1925–1927 m. – Kazimieras Čibas
1927–1928 m. – Alfonsas Petrulis
1928–1934 m. – Justinas Jurkūnas
1936–1943 m. – Petras Šiugžda
1943 (ar 1944 m. pradžia) – 1946 m. – Petras Valatka
1947–1948 m. – Zigmantas Stančiauskas
1948–1949 m. – Juozas Kanaverskis
1957 m. – A. Dumbliauskas
1967–1968 m. – Nikodemas Švogžlys-Milžinas
Nuo 1970 m. – Hiliaras Misiūnas
Vikarai
1946 m. – Zigmas Neciunskas
Meno vertybės
Naujos Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Pranciškaus Asyžiečio šventovės interjere buvo pritaikyti senieji, dar dominikonų laikus menantys dekoro elementai. Į didijį altorių įkeltas malonėmis garsėjantis XVII a. paveikslas „Švč. Mergelė Marija Snieginė“ (virš kurio atskirai pakabinti šio paveikslo aptaisai) ir baroko formų tabernakulis. Atpirkėjo kančią iliustruoja meniškos baroko stilistikos medinės skulptūros „Jėzus prie stulpo“ ir „Nukryžiuotasis“. Taip pat išsaugotos lobyne laikomos senųjų altorių dalys, iš kurių itin išsiskiria dominikonų šventųjų – šv. Domininko, šv. Tomo Akviniečio, šv. Pijaus V – skulptūriniai atvaizdai.
Literatūra
* Kaišiadorių vyskupija ir jos sakralinis paveldas / sud. S. Poligienė. – Vilnius: Savastis, 2006. – P. 156–157;
* Lukoševičius O. Kaišiadorių bažnytinis paveldas. – Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2017. – P. 82–91.
* Lukoševičius O. Paparčių apylinkių kultūros paveldas. – Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2015.
* Misius K., Šinkūnas R. Lietuvos katalikų bažnyčios (žinynas). – Vilnius: „Pradai“, 1993. – P. 101;
* Spurgevičius P. Naujosios bažnyčios statyba // Paparčių ir Žaslių apylinkės: straipsnių rinkinys / sud. J. Mačiokienė. – Kaišiadorys: Kaišiadorių etninės kultūros centras, 1997. – P. 227–232;
* Spurgevičius P. Marijos Snieginės paveikslas // Paparčių ir Žaslių apylinkės: straipsnių rinkinys / sud. J. Mačiokienė. – Kaišiadorys: Kaišiadorių etninės kultūros centras, 1997. – P. 232–235.
