Žvakė
Žvakė – ilgas plonas riebalinės ar vaško medžiagos cilindras su dagčiu viduje, vartojamas pasišviesti. Liaudyje naudotos žvakės dviejų rūšių: mirkytinės ar lietinės. Antrosios liejamos specialiose formose. Pirmosios padirbamos taip: prie apskrito lankelio pririšami iš medvilninio siūlo padirbti knateliai, po jais statomas dubuo. Ant knatelių pilamas pašildytas vaškas ar lajus (avių riebalai). Auštant riebalai limpa prie knatelio ir palaipsniui susiformuoja žvakė. Ji būna labai nelygi, todėl, kol šilta, kočiojama ant stalo ir aplyginama.
Literatūra
* Baltrušaitis V., Aukštaičių gyvenamųjų namų apšvietimo priemonės kapitalizmo laikotarpiu // Lietuvos TSR liaudies buities muziejaus metodinė medžiaga. – Rumšiškės, 1982. - P. 68-70;
* Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 134;
* Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. - Vilnius, 1954. - P. 984.
