Šilėnai
Šilėnai, kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 2 km į šiaurės vakarus nuo Žiežmarių, 5 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, dešinėje senojo vieškelio Kaunas-Vilnius pusėje. Į pietus nuo Šilėnus teka Strėva, į kurią per Šilėnų kaimą atiteka Upelis.
Istorija
1590 m. Šilėnų kaimas priskirtas Biruliškių kuopinio susirinkimo centrui. Šilėnų kaimas minimas 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. Apie 1860 m. - 81 gyventojas katalikas, 1897 m. - 117 gyventojų ir 157 dešimtinės žemės, 1923 m. - 20 sodybų, 113 gyventojų. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1926 m. Kaime buvo 238,73 ha žemės (iš jų 65,59 ha pridėti iš Stoniavos dvaro). Didžiausio sklypo (12,95 ha) savininkas - Jonas Sabaliauskas. Kaime paplitusios Žičiaus, Tamkutonio, Pirštelio, Sabaliausko pavardės. 1927 m. kaimui skirtas Stoniavos dvaro žemės sklypas. 1949 m. Šilėnuose įkurtas Juliaus Janonio kolūkis. 1931 m. - 26 sodybos, 232,77 ha žemės, 1937 m. - 116 gyventojų katalikų, 1947 m., kai buvo apylinkės centru, - 17 sodybų, 85 gyventojai. 2000 m. - niekas negyveno.
Vietovardžiai
Žiežmarių pradžios mokyklos Nr. 1 mokytojas Steponas Matijošaitis 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Šilėnų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Andrius Tamkutonis, gimęs šiame kaime.
Dubininkas – pieva. Lygi, netaisyklingos formos, juodžemis. 5 ha dydžio. Prie Strėvos upės, apie 500 m į pietryčius nuo Stonevos dvaro.
Aierynas – pieva. Lygi, juodžemis, netaisyklingos formos, šlapia. 3 ha dydžio. Prie Strėvos upės, į pietryčius nuo Dubininko pievos.
Pakalnė (vietinių žmonių vadinama Pakalna) – pieva. Lygi, šlapia, netaisyklingos formos, juodžemis. 3 ha dydžio. Prie Strėvos upės, į pietryčius nuo Aieryno pievos.
Užtakas – pieva. Lygi, netaisyklingos formos, juodžemis. 3 ha dydžio. Tarp Strėvos upės ir Sabaliausko Anupro vienkiemio.
Apytvaras – pieva. Lygi, juodžemis, netaisyklingos formos, šlapia. 2 ha dydžio. Strėvos upės pietinėje pusėje, ties Užtako pieva.
Bala (vietinių žmonių vadinama Balė) – laukas. Juodžemis su smėliu, tarpais yra pieva. 2,5 ha dydžio. Anupro Sabaliausko ir Motiejaus Pirštelio sklypuose. Į šiaurės vakarus nuo Užtako pievos.
Stonevos dadėjimas – laukas. Lygus, juodžemis su moliu, tarpais - pieva. 60 ha dydžio. Nuo Stonevos dvaro į šiaurės rytus.
Žiežmarių pradžios mokyklos Nr.1 Kertauninkų komplekto mokytoja Ona Valančiūnaitė-Gelažienė 1939 m. rugsėjo mėnesį užrašė Šilėnų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Anastazija Pirštelienė, gimusi šiame kaime.
Aierynas – pieva. Juodžemis prie molio, šlapia, netaisyklingas daugiakampis. 3 ha dydžio. Į Šiaurės rytus nuo Dubininko. Iš pietų pusės prie Strėvos upės.
Apytvaras – pieva. Lygi, juodžemis, šlapia, netaisyklingas daugiakampis. 2 ha dydžio. Pietų pusėje - Strėvos upė, šiaurėje - Užtakas.
Bala (vietinių žmonių vadinama Balė) – laukas. Lygus, juodžemis prie smėlio, tarpais yra pieva. Šlapias keturkampis. 2,5 ha dydžio. Anupro Sabaliausko ir Motiejaus Pirštelio sklypuose. Į šiaurės rytus nuo Užtako.
Bužių raistelis – bala. Nelygi, kupstuota, juodžemis prie molio, keturkampė. 0, 5 ha dydžio. Nuo Aieryno į šiaurę. „Auga mažos geltonais žiedais žolės, kurias vadina bužikėmis. Nuo jų ir pavadinta Bužių raistelis”.
Dubininkas – pieva. Lygi, juodžemis su smėliu, netaisyklingas daugiakampis. 5 ha dydžio. Iš pietų - Strėvos upė, iš vakarų - Stonevos dvaras.
Duobelė – pieva. Lygi, juodžemis prie smėlio, daugiakmpis. 1 ha dydžio. Nuo Strėvos upės į šiaurę.
Dirvelės – laukas. Lygus, keturkampis, aplink pieva, vidury ariamas laukas, juodžemis. 8 ha dydžio. Į šiaurę nuo Strėvos upės.
Ievynas – laukas. Lygus, juodžemis prie molio, keturkampis. 7 ha dydžio. Nuo Dubininko į šiaurę. „Seniau ten buvo miškas ir augo labai daug ievų. Mišką iškirtus tebevadina Ievynas”.
Kalavijų balalė – raistas. Lygus, durpynas, šlapias, netaisyklingo daugiakampio formos. 0,5 ha dydžio. Tarp Laukinės ir Duobelės į šiaurę.
Kapinėlės – laukas. Lygus, keturkampis, juodžemis prie smėlio. 8 ha dydžio. Nuo Duobelės į šiaurę. „Kasant griovius arba ariant seniau rasdavo daug kaulų”.
Laukinė – laukas. Lygus, juodžemis, keturkampis, pailgas. 10 ha dydžio. Nuo Raistelio į šiaurę. Prie vieškelio Žiežmariai-Rumšiškės.
Lanka – pieva. Lygi, keturkampė, juodžemis prie molio. 1 ha dydžio. Nuo Paraisčio į šiaurę.
Margeliai – pieva ir laukas. Žemė lygi, keturkampio formos, juodžemis prie molio. 5 ha dydžio. Nuo Strėvos upės į šiaurę, iki vieškelio Žiežmariai-Rumšiškės.
Pakalnė – pieva. Lygi, juodžemis, netaisyklingas daugiakampio formos, šlapia. 3 ha dydžio. Nuo Ajeryno į pietus ir į rytus, prie Strėvos upės.
Paraistys – pieva. Lygi, šlapia, keturkampio formos, juodžemis prie molio. 1 ha dydžio. Vinco Urmulevičiaus ir Kazio Tomkaus sklypuose.
Stonevos dadėjimas (vietinių žmonių vadinama Stonios dadėjimas) – laukas. Lygus, daugiakampis, vietomis pieva, juodžemis su smėliu. 60 ha dydžio. Iš vakarų ir šiaurės - Stonevos dvaro laukai.
Šilėnai – kaimas. Lyguma, netaisyklingas daugiakampis, juodžemis su moliu, vietomis su smėliu. 220 ha dydžio, gyvena 20 gyventojų. Nuo Žiežmarių miestelio į vakarus 2,5 km. Iš rytų prieina Būdiškių kaimas, iš pietų - Strėvininkų kaimas, iš vakarų - Stoniavos dvaras, iš šiaurės - Kertauninkų kaimas. „Šilėnų km. gyventojai ėjo baudžiavą Žiežmarių dv., kuris tuomet priklausė grafui Tiškevičiui”.
Upelis – upelis. „Teka per Šilėnų km. laukus ir Ramanausko Petro lauke įteka į Strėvą”.
Užtakas – pieva. Lygi, juodžemis prie molio, netaisyklingas daugiakampis. 3 ha dydžio. Tarp Sabaliausko Anupro vienkiemio ir Strėvos upės.
Žydiškės – laukas ir pieva. Lygus, ketrkampio formos, juodžemis prie smėlio. 7 ha dydžio. Nuo vieškelio Žiežmariai-Rumšiškės į šiaurę, 2,5 km į vakarus nuo Žiežmarių. „Seniau gyvenęs žydas. Nuo to imta vadinti Žydiškės”.
