Klenauka
Klenauka (Klenovščizna, Klenauka I, Didžioji Klenauka), kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 8,5 km į pietus nuo Žiežmarių, 14 km į pietus nuo Kaišiadorių, Kaukinės miško apsuptas iš vakarų, pietų ir rytų.
Istorija
Klenaukos užusienis (1 sodyba, 4 gyventojai) minimas 1795 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymo medžiagoje. 1836 m. konfiskuoto Strėvininkų dvaro inventoriuje minimas Klenaukos užusienis su 115 dešimtinių žemės. Jame gyveno Sidaro Šatevičiaus, Jurijaus Blažuko, Lariono Šatevičiaus ir Andriaus Blekevičiaus šeimos (iš viso 35 gyventojai). 1844 m. valstybiniame Strėvininkų dvaro inventoriuje minimos dvi gyvenvietės Klenovščiznos vardu: kaimas (gyveno 3 šeimos) ir užusienis (gyveno 1 šeima). Apie 1860 m. Klenaukos užusienyje gyveno 25 gyventojai katalikai. 1897 m. atsiranda dvi gyvenvietės vieno varsto atstumu viena nuo kitos - Klenovščizna 1-oji ir Klenovšcizna II-oji. Pastarasis kaimas aprašytas atskirai. Tais metais Klenovščiznos I-osios kaime buvo 70 gyventojų ir 91 dešimtinė žemės. 1923 m. - 10 sodybų, 60 gyventojų, 1931 m. - 19 sodybų ir 138,41 ha žemės, 1937 m. Klenaukos I-ame kaime gyveno 43 gyventojai (24 katalikai, 13 stačiatikių (5 šeimos) ir 6 sentikiai (1 šeima)). Kaimas su 106,67 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1938 m. Didžiausio sklypo (106,67 ha) savininkas - Vosylius Šatavičius. Kaime paplitusios Šatavičiaus, Kalaušio, Jakubausko pavardės.
1943 m. kovo 12 d. už neatiduotas prievoles (nepristatė 10 kiaušinių ir avižų) Žiežmariuose buvo sušaudytas Klenaukos gyventojas rusas Danielius Jalaga kartu su dar 4 ūkininkais. 1946 m. birželio 7 d. duomenimis, Stasio Stankevičiaus iš Klenaukos būryje buvo 17 partizanų. 1945-1948 m. žuvo 9 partizanai, kilę iš Klenaukos (tarp jų - Ramanauskai (4 asmenys), Stankevičiai (3 asmenys). 1950 m. įkalintas partizanas J. Kalaušis (slapyvardis Milžinas). 1945-1950 m. įkalinti 2 gyventojai, 1948 m. ištremti Mačiulskai (2 asmenys), Ramanauskai (3 asmenys).
1947 m. buvo 12 sodybų, 54 gyventojai, 2000 m. - 2 sodybos, 3 gyventojai. Kaime buvo pradinė mokykla, kurioje 1957-1958 mokslo metais mokėsi 20 mokinių.
Vietovardžiai
Dainių pradžios mokyklos mokytoja Ona Marciušienė 1936 m. birželio mėnesį užrašė Klenaukos kaimo vietovardžius.
Alksnynas – ariama žemė ir pieva. Baltžemis. Apie 2 ha dydžio. Apie 200 metrų nuo kaimo į šiaurę.
Čimbirykštė – pieva. Apie 0,5 ha dydžio. Apie 200 metrų į šiaurės vakarus nuo kaimo. „Auga „vangarykštės”, gražiau „čimbirykštės””.
Jakušo ravelis – griovys. Apie 10-15 metrų ilgio. Apie 50 metrų į rytus nuo kaimo. „Buvo žmogus Jakušas, jo žemėje buvęs tas griovys”.
Jukniškės – dirva, pieva ir raistukas. Apie 0,5 ha dydžio. 300 metrų į šiaurę nuo kaimo.
Kampas – dirbama žemė ir pieva. Kalnelis. Apie 1 ha dydžio. Apie 100 metrų į rytus nuo kaimo.
Kapanica – dirbama žemė. Kalnelis, baltžemis. Apie 10 arų dydžio. Apie 50 metrų į rytus nuo kaimo.
Kelnės – dirbama žemė. Kalnelis ir ant jo raistelis, baltžemis. Apie 1 ha dydžio. Apie 150 metrų į šiaurės vakarus nuo kaimo.
Liulka – bala. Šlapia, samanynas. Apie 0,5 ha dydžio. Apie 150 metrų nuo kaimo į pietus. „Per raistą eina dirva, raistas lyg pypkė - liulka”.
Skynymai – ariama žemė. Baltžemis. Apie 2 ha dydžio. 250 metrų nuo kaimo į šiaurę.
Dainių pradžios mokyklos mokytoja Ona Marciušienė 1936 m. birželio mėnesį užrašė Didžiosios Klenaukos kaimo vietovardžius.
Galiniškės – ariama dirva su pieva. baltžemis. Apie 3 ha dydžio. Rytinis lauko galas, apie 600 metrų nuo kaimo.
Jarniška – bala. Šlapia, apie 2,5 ha dydžio. Apie 500-600 metrų į šiaurės rytus nuo kaimo. „Vasarą Jarniška išdžiųsta. Yra daug samanų”.
Jukniškės – ariama žemė ir pieva. Baltžemis. Apie 6 ha dydžio. Apie 500 metrų į vakarus nuo kaimo „Jukniškyj (pievoj) randasi laukinių ančių”.
Kapanica – pieva. Šlapia, apie 80 arų dydžio. Apie 200 m nuo kaimo į pietus. „Vasarą vanduo stovi tik rave”.
Majokas – kalnelis. Dirbama žemė prie molio. Tik pats kalnelio viršus nedirbamas. Nuo kaimo vidurio į pietinę pusę. „Dar iki 1924 m. stovėjęs majokas žmonių pasakojimu iš Napoleono laikų. Pats kaimas aukštoj vietoj”.
Zagarednia – pieva. Drėgna, apie 0,25 ha dydžio. Apie 300 m į rytus nuo kaimo.
Žemas kelelis (vietinių žmonių vadinama Žemas kelalis) – kelelis. Netaisomas, einąs į mišką. Apie 1 km ilgio. Į šiaurės vakarus nuo kaimo. „Kelelis eina kloniu”.
Žuvų bala – bala. Apie 30 arų dydžio. 300-400 m į rytus nuo kaimo. „Dabar jau šienauja, seniau būta žuvų”.
