Kaišiadorėliai
Kaišiadorėliai, kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 6,5 km į šiaurės rytus nuo Žiežmarių, 4 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, kairėje geležinkelio Vilnius-Kaunas pusėje. Per Kaišiadorėlius teka Verdasa. Kaime yra žydų senosios kapinės.
Žydų kapinės
Dabar išlikę tik keli paminkliniai akmenys. Išlikęs vienas paminklas su apyryškiu įrašu, kitų raidės nudaužytos. Dalis žydų kapų paminklinių akmenų tuometinės valdžios nurodymu panaudoti statant rajono vidaus reikalų skyrių (XX a. 8-ajame dešimtmetyje). Pokario metais žmonės iš žydų kapų kalnelio imdavo statyboms žvyrą, kasdavo ir molį, tinkantį plytų gamybai. 1947 m. rudenį „liaudies gynėjai“ iš Kaišiadorių miesto aikštės atvežė ir ant karjero krašto išmetė vienuolika partizanų lavonų, kurie vėliau buvo ten pat užkasti. 1990 m. spalio 6 d. jie perlaidoti netoliese esančiose Kaišiadorių kapinėse.
Istorija
Kaišiadorėlių kaimas (36 sodybos ir 274,8 ha žemės) minimas „Kaišiadorių valsčiaus 1931 metų žemės plotų rūšimis žiniose“. 1950 m. Kaišiadorėlių kaime gyveno Jurevičių, Žebrauskų, Konstantinavičių, Vilinauskų, Bagdžiavičių, Matorkų šeimos. 1947 m. kaime - 11 sodybų, 58 gyventojai, 2000 m. - 5 sodybos, 6 gyventojai.
Vietovardžiai
Kaišiadorių I-os pradžios mokyklos mokytoja Alena Mazūrienė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Kaišiadorėlių kaimo vietovardžius. Pateikėja - Elena Ratautienė, gimusi Kaišiadorių dvare.
Kaišiadorėliai – vienkiemiai. Kalnuota, molis su juodžemiu. Apie 24 ha dydžio. 16 gyventojų. „Kaišiadorėlių vienkiemiai įsikūrė 1923-4 m. parceliuojant Kaišiadorių dvarą. Visi naujakuriai, tebesitvarko vienkiemius, todėl ir vietovardžių dar neturi prasimanę”.
Žvyrynas – žvyrduobės. „Smilčių ir žvyro žemė, kalnelis”. Apie 1 ha dydžio. Į vakarus nuo Kaišiadorėlių. „Prieš 20-30 metų vaidenosi: didelis juodas šuo iššokdavo iš duobių ir užpuldavo praeivius. Paskui vėl pranykdavo”.
