Girelė (Žiežmarių apylinkės seniūnija)
R. Gustaičio nuotr.
R. Gustaičio nuotr.
Girelė, kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 3 km į vakarus nuo Naujųjų Kietaviškių, 13 km į pietryčius nuo Kaišiadorių. Šiaurėje ribojasi su Girelės mišku.
Šio miško plotas 118 ha, medynų amžius – 140–160 m. Miške aptikti retai kur Lietuvoje augantys augalai – pelkinė šindra ir miškinė varnalėša. Prie miško esančioje pievoje rasta vyriškoji gegužraibė (įrašyta į Raudonąją knygą).
Istorija
Girelėje yra senovės gyvenvietės (VIII–V tūkstantmetis prieš Kr.) liekanos. Po 1863 m. sukilimo eiguliai čia gavo žemės. 1867 m. įsikūrė 3 šeimos: Lepševičiai, Kerteniai, Kliukai. Girelės kaimas paminėtas 1883 m. Kietaviškių bažnyčios inventoriaus apraše. 1897 m. Girelės kaime buvo 60 gyventojų ir 62 dešimtinės žemės. 1923 m. kaime – 11 sodybų, 61 gyventojas, 1931 m. – 11 sodybų ir 63,5 ha žemės. Kaimas su 112,54 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1937 m. Didžiausio sklypo (12,29 ha) savininkas – I. Janavičius. Tuo metu kaime buvo paplitusios Kertenio ir Liubševičiaus pavardės. 1937 m., be katalikų, čia gyveno ir 7 stačiatikiai. Nuo 1928 m. minimas ir Girelės ūkis – tais metais jis buvo išdalintas. 1939 m. Žiežmarių valsčiaus gyvenviečių sąraše minimi ir Girelės kaimas, ir Girelės ūkis. 1947 m. Girelėje – 63 sodybos, 327 gyventojai, 1997 m. – 17 gyventojų ir 130,32 ha žemės, 2000 m. – 10 gyvenamųjų namų, 11 gyventojų.
Vietovardžiai
Kietaviškių pradžios mokyklos mokytojas Aleksandras Šeštokas 1936 m. birželio mėnesį užrašė Girelės kaimo vietovardžius. Pateikėjas – Pranas Liupsevičius, gimęs šiame kaime.
Gojelis – raistelis. Šlapias, kupstuotas, apie 0,5 ha dydžio. Apie 500 metrų į vakarus nuo Girelės kaimo.
Kupstynė – bala. Apskrita, šlapia, diametras – 40 metrų. Apie 500 metrų į šiaurės rytus nuo Girelės kaimo.
Kliukų raistelis – raistas. Šlapias, augęs krūmokšniais. Apie 200 kvadratinių metrų dydžio. Į vakarus prie pat Girelės kaimo.
Juodžemis – raistas. Šlapias, apaugęs krūmais, keturkampis. 4 ha dydžio. Į šiaurės vakarus nuo Girelės kaimo 400 metrų.
Ilgaraistis – bala. Ilga, siaura, šlapia bala, apie 50 arų dydžio. Apie 400 metrų į rytus nuo Girelės kaimo.
Tankumybė – miškelis. Auga įvairūs medžiai. 100x00 metrų. Apie 200 metrų nuo Girelės kaimo į šiaurę.
Sedybų raistas – bala. Visuomet šlapia, pailga, apie 3 ha dydžio. Apie 100 metrų nuo Girelės kaimo į šiaurės rytus.
Užkluonių raistelis – raistelis. Pailgas, apaugęs krūmokšniais šlapias, apie 2 ha dydžio. Rytiniame Girelės kaimo gale.
Uživono žemė – žemės sklypas. Priemolis, apie 17,5 ha dydžio. Nuo Girelės kaimo į vakarus 1 km.
Kietaviškių pradžios mokyklos mokytojas Aleksandras Šeštokas 1936 m. birželio mėnesį užrašė Girelės ūkio vietovardžius. Pateikėjas – Motiejus Komparskas, gimęs Kareivonyse.
Dirvelių griovys (vietinių žmonių vadinama Dirvelių revas) – griovys. Apaugęs lazdynais, molis, kalnuota vieta. 4 metrų ilgio. 700 metrų į pietus nuo Ašakienių kaimo.
Galinė bala – bala. Šlapia, lygumoje, baltžemis. Apie 40 arų dydžio. Šulgos ir Brazienės sklype.
Kopluniškės – bala. Vandens yra, sausą vasarą išdžiūsta. Apie 500 kvadratinių metrų dydžio. Nuo Prano Kralikausko į vakarus.
Medinos (vietinių žmonių vadinama Medzinos) – bala. Priemolis lygumoje. Apie 200 kvadratinių metrų dydžio. Genio sklype.
Nendrinė – bala. Apaugusi karklais. Apie 300 kvadratinių metrų dydžio. Girelės ūkio viduryje.
Pino griovys (vietinių žmonių vadinamas Pino revas) – griovys. Eina tarp kalnų. Apie 600 metrų ilgio. Nuo Ašakienių kaimo į šiaurės rytus 600 m.
Ožkos pėdelė – bala. Trikampio formos, apie 1 ha dydžio. Motiejaus Komparsko sklype.
Ožkos pėdelė – akmuo. Nedidelis, 40 cm aukščio, iš pietų pusės apskritas, iš šiaurės – keturkampis, apie 80 cm ilgio ir pločio. Ožkos pėdelės balos pietiniame krante.
M. Komparsko sklype. „Turi duobučių ožkos ir vilko kojų pavidalo“.
