Dauginava
P. 22. Koszedary)
Dauginava, kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 7 km į vakarus nuo Naujųjų Kietaviškių, 11,5 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių.
Istorija
Dauginavos užusienis su 4 sodybomis ir 17 gyventojų paminėtas 1797 m. Strėvininkų dvaro inventoriuje. Tuo metu užusienyje gyveno Stetkevičiai, Klimavičiai, Varnos, Marcinovskiai. 1836 m. konfiskuoto Strėvininkų dvaro inventoriuje minimas Dauginavos užusienis su 2 sodybomis ir 155 dešimtinėmis žemės. Gyveno M. Šliužo ir K. Michailovskio šeimos. 1897 m. Dauginavos kaime – 64 gyventojai, 114 dešimtinių žemės, 1923 m. – 8 sodybos, 54 gyventojai, 1931 m. – 16 sodybų ir 116,9 ha žemės. Kaimas su 135,24 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1935 m. Didžiausio sklypo (15,26 ha) savininkas – Boleslovas Šliužas. Kaime paplitusios Šliužo, Černiausko, Jakubausko, Janonio pavardės. 1937 m. – 56 gyventojai katalikai, 1947 m. – 11 sodybų, 56 gyventojai, 2000 m. – 1 sodyba, 2 gyventojai.
Vietovardžiai
Mokytojas Zigmas Juknys 1935 m. rugsėjo mėnesį užrašė Dauginavos kaimo vietovardžius. Pateikėjai – Juozas Černiauskas ir Petras Jakubauskas, gimę šiame kaime.
„Žmonės kalba: Dauginavos kaimo žemė seniau priklausė kunigaikščiui Oginskiui ir Dauginavos gyventojai ėję baudžiavą minimam kunigaikščiui. Į vienkiemius išskirstytas 1934–35 m.“
Ajarynas (vietinių žmonių vadinama Ajernik) – pieva. 3 arų dydžio. Šlapia, apvali, auga ajerai. Boliaus Šliužo sklype.
Gojelis – pieva. 60 arų dydžio. Sausa, apvali. Nuo kaimo į vakarus apie 50 metrų, Petro Jakubausko sklype. „Augo medžiai ir sako nuo to gavo pavadinimą – Gojelis“.
Ilgos balės („l“ tariama kietai) – pieva. 1000x300 m dydžio. Kupstuota, šlapia, ilga iš šiaurės į pietus. Nuo kaimo į šiaurės vakarus apie 100 metrų, Prie Černiausko sklypo.
Kačerga – dirbama žemė. 1 ha dydžio. Prie smėlio, vakarų pusė panaši į kačergą. Nuo kaimo į pietvakarius apie 300 m.
Lysa gura-Plikas kalnas – dirvonas, ganykla. Apie 50 m aukščio, 70 arų dydžio. Nuo kaimo į šiaurės vakarus apie 400 metrų, prie Š. Černiausko sklypo.
Lapių urvai (vietožmonės vadina Lisanory) – ganyklos. 1,5 ha dydžio. Ilga iš rytų į vakarus, auga baltieji alksniai. Nuo kaimo į šiaurės vakarus apie 1 km, Teresės Jakubauskienės sklype. „Seniau buvo lapių, urvų liekanos ir dabar yra“.
Linamarkė (vietos žmonės vadina Mačiulka) – bala. 4 arų dydžio. Apvali, šlapia, klampi, aplink auga baltieji alksniai. Nuo kaimo į vakarus apie 1 km, Juozo Jankausko sklype. „Seniau mirkydavo linus, kanapes“.
Osinka – pieva. 0,5 ha dydžio. Šlapia, klampi. Nuo kaimo į vakarus apie 200 m, Kaminskienės sklype. „Vidury pievos buvo drebulių, paskutinę dreb. iškirto 1925 m.“
Pekeriškis – ganykla. 0,5 ha dydžio. Sausa, bet viduryje yra du raistai, auga alksniai. Nuo kaimo į vakarus apie 1 km, prie Prano Šliužo sklypo.
Plavkė – pieva. 8 arai dydžio. Ilga, šlapia iš šiaurės į pietus. Apie 300 metrų nuo kaimo į vakarus. „Užėjus linksi, supasi“.
Lauko raistas (vietos žmonės vadina Polny rois) – ganykla. 50 arų dydžio. Šlapia, kupstuota, aplink krūmai. Apie 1 km nuo kaimo į vakarus, Černiausko sklype.
Vilkaduobė – pieva. 1 aro dydžio. Sausa, lygi, panaši į bliūdelį. Klimo Janonio sklype. „Sako, seniau laikydavosi vilkai“.
Išdagai (vietos žmonės vadina Vysmaly) – ganykla. 60 arų dydžio. Durpėta, kupstuota, apvali. Nuo kaimo į vakarus apie 1 km, Klimo Janonio sklype. „Buvęs miškas, čigonai apsistoję ir išdeginę“.
Užtvaras (vietos žmonės vadina Zagrodnia) – dirva. 2 ha dydžio. Kalnuota, baltžemis. Nuo kaimo į vakarus apie 1 km, Juozo Jakubausko sklype.
Ganykla (vietos žmonės vadina Zapaška) – pieva. 25 arų dydžio. Sausa, keturkampė. Nuo kaimo vietos į vakarus apie 200 m, Klimo Janonio sklype. „Sako, kad seniau buvo kariuomenės gyvulių ganykla“.
