Totoriškės
Totoriškės, kaimas Žaslių seniūnijoje, 7,5 km į šiaurę nuo Žaslių, 12,5 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių. Kaimo šiaurinėje dalyje teka Laukysta. Pakelėje yra Totoriškių akmuo, kuris 1992 m. pripažintas geologiniu gamtos paminklu.
Totoriškių akmuo su iškalta duobute
1961 m. Krivonių parapijos klebonas Albinas Šilkinis išsiuntė du laiškus – vieną Lietuvos mokslų akademijai, kitą – žymiam archeologui Petrui Tarasenkai informuodamas apie Totoriškių kaime prie Jono Frankonio sodybos esantį akmenį su iškalta duobute. Akmens ilgis 80 cm, plotis 60 cm, storis 48 cm. Duobutės skersmuo 19 cm, gylis – 8 cm. Šis akmuo buvo rastas atsitiktinai, kai specialus traktorius iškeldinėjo akmenis sprogdinimui.
Šiuo metu akmens buvimo vieta nežinoma.
Kaimo istorija
1795 m. Totoriškių arba Krivonių kaime buvo 8 sodybos ir 54 gyventojai. Apie 1860 m. kaime gyveno 125 gyventojai katalikai. 1865 m. priklausė Samaliavos dvarui, kurį valdė Junevičiai. 1892 m. kaime buvo 12 sodybų ir 137 gyventojai (125 katalikai ir 12 žydų). 1897 m. - 156 gyventojai ir 159 dešimtinės žemės. 1898 m. skunde carinei valdžiai minima, kad Prūsijoje spausdintų žemaitiškų maldaknygių turi Frankoniai iš Totoriškių. Vienas jų, knygnešys Vincentas Frankonis, buvo pagrindinis Žaslių klebono Kazimiero Kibelio pagalbininkas. Per jį buvo palaikomi ryšiai su Vievio, Paparčių, Čiobiškio ir kt. apylinkių knygnešiais. Po Antrojo pasaulinio karo, griaunant Frankonių sodybos kluoną, įvairiose vietose rasta paslėptų knygelių iš spaudos draudimo laikotarpio. 1923 m. - 23 sodybos ir 119 gyventojų. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1928 m. Antrojo pasaulinio karo metu (1943) priverstiniams darbams į Vokietiją buvo išvežtas S. Balsevičius. Grįžo 1946 metais. 1946 m. įkalintas A. Laučiūnas. 1948 m. ištremtas B. Laučiūnas, 1949 m. ištremti 4 asmenys (Laučiūnai).
1947 m. buvo 32 sodybos, 134 gyventojai, 2000 m. - 16 sodybų, 39 gyventojų.
