Guronys (Žaslių seniūnija)

Guronys, kaimas Žaslių seniūnijoje, 3 km į pietus nuo Žaslių, 9 km į rytus nuo Kaišiadorių, ant Žaslių ežero kranto. Per Guronis teka Guronių ir Dumsio upeliai. Kaimą į dvi dalis dalina Vilniaus–Kauno geležinkelis.

Kaimo vardo kilmė

Vietovardis kilęs iš lenkiško žodžio gόra – kalnas.

Alkakalniai

Guronyse yra du alkakalniai. Pirmasis, vadinamas Kiškio bažnyčia arba Pajautos kapu, yra apie 0,5 km į vakarus nuo Žaslių geležinkelio stoties. Tai apie 3,5 m aukščio ir apie 28 m skersmens (prie pagrindo) kalvelė, primenanti didelį pilkapį. Apie 1986 m. už keliolikos metrų buvo surastos trinamosios girnos.

Apie 150 m į pietvakarius nuo minėtojo yra antrasis alkakalnis, vadinamas Zvaninyčia.

Lietuvių mitologijoje yra žinomas Zuikių dievas. 1252 m. rusų metraštininkas, aprašydamas Mindaugo krikštą, pabrėžė, kad jo krikštas buvęs apgaulingas, nes jis slapčiomis tebeaukojo savo dievams, tarp jų ir Zuikių dievui.

Istorija

Guronys minimi 1590 m. kai buvo priskirti Navasodų kuopinio susirinkimo centrui. 1795 m. Guronys su 4 sodybomis ir 36 gyventojais priklausė Rasavos palivarkui. 1820 m. kaime gyveno 5 šeimos (keturios Slatkevičių, viena Šumskų) – iš viso 41 gyventojas. Po 30 metų, 1850 m., minimos jau 6 šeimos – 5 Slatkevičių ir 1 Šumskų. 1881 m. – 6 sodybos ir 63 gyventojai (59 katalikai ir 4 žydai). 1897 m. – 100 gyventojų ir 105 dešimtinės žemės. XX a. pradžioje įsteigta slapta lietuviška mokykla. M. Karnilaitės namuose Guronių ir aplinkinių kaimų vaikus mokė daraktorė Rozalija Petkevičiūtė, kilusi iš Eiriogalos kaimo. Į šią mokyklą susirinkdavo po 20–30 vaikų, daugiausia 12–15 metų mergaičių. Per pamokas vienas iš mokinių, kol kiti mokydavosi skaityti, rašyti, deklamuoti, dainuoti bei įvairių žaidimų, stovėdavo sargyboje. Už mokymą mokinių tėvai daraktorei atsilygindavo maisto produktais.

XX a. pradžioje dėl blogų gyvenimo sąlygų dažnai mirdavo maži vaikai: taip iš 17 Mykolo Katkevičiaus vaikų užaugo tik 10; būsimojo Kardinolo Vincento Sladkevičiaus šeimoje iš 8 vaikų užaugo 5.

1919 m. sausį Guronys užėmė Raudonosios armijos daliniai, o jau 1919 m. balandžio 3 d. kaimą išvadavo Lietuvos kariuomenės savanoriai (plačiau apie mūšį žr. Pajautiškės). Atsitraukę rusai iš artilerijos smarkiai apšaudė Guronių ir Dalinonių kaimus. Vėliau Guronyse ilgai stovėjo Lietuvos kariuomenės dalinys, saugojęs Žaslių geležinkelio stotį.

1923 m. – 15 sodybų, 90 gyventojų. 1931 m. kaime buvo 127,6 ha žemės. Guronys į vienkiemius išskirstyti 1938 m. Pagal išskirstymo planą dviejuose kaimo sklypuose buvo 146,27 ha žemės: I sklype – Guronyse – 131,74 ha, II sklype, nuo Guronių nutolusiame per 4 km, dešinėje geležinkelio Vilnius–Kaunas pusėje – 14,53 ha žemės (13,3 ha pridėta iš Kurniškių palivarko). Šalia II sklypo plane pažymėtas į Žaslių ežerą įtekantis upelis Brastelis. Didžiausio sklypo (19,51 ha) savininkas tuo metu buvo M. Slatkevičius. Labiausiai paplitusios Slatkevičiaus, Karnilos, Červoko pavardės. 1947 m. – 15 sodybų, 79 gyventojai, 2000 m. – 20 sodybų, 36 gyventojai.

Kardinolo tėviškė

1920 m. rugpjūčio 20 d. šiame kaime gimė ir užaugo būsimasis Kardinolas Vincentas Sladkevičius (mirė 2000 m. gegužės 28 d.). Jo tėvas Mykolas Sladkevičius kaime turėjo 9,91 ha žemės. Guronių kapinėse palaidotas jo tėvas, brolis Jonas ir kiti giminaičiai. Motina palaidota Žaslių bažnyčios šventoriuje. 2000 m. rugpjūčio 21 d. Kardinolo gimtinėje (toje vietoje, kur buvo Guronys prieš išskirstymą į vienkiemius) Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius pašventino kryžių (jo autorius A. Šalkauskas). 2006 m. rugpjūčio 5 d. Kaišiadorių vyskupo Juozapo Matulaičio pašventintas Rožinio slėpinių parkas, kuris įkurtas kardinolo Vincento Sladkevičiaus (1920–2000) gimtajame Guronių kaime (Žaslių sen.). Penkios Rožinio slėpinių kelio koplytėlės su freskomis, vaizduojančiomis biblines scenas bei Lietuvos katalikų gyvenimo istorinius įvykius ir Švč. Mergelės Marijos statula Rožinio slėpinių komplekse-parke (~10 ha plote) atidengti, minint Kaišiadorių vyskupijos 80-mečio sukaktį (freskų ir skulptūrų autorius – prof. A. Kmieliauskas, architektas S. Petrauskas).

Vietovardžiai

Pajautiškių pradžios mokyklos mokytojas Jurgis Žilinskas 1935 m. rugsėjo mėnesį užrašė Guronių kaimo vietovardžius. Pateikėjas – Mykolas Karnyla, gimęs Kalasaučyznos kaime.

Apitvaras (vietos tarme Apytvaras) – dirbama žemė. Juodžemis, 5 ha dydžio. Vakarinėje Guronių pusėje. „Apitvare yra šaltinis vadinamas Brasta“.

Bačenykai (vietos tarme Bačenikai) – dirbama žemė. Priesmėlis, 1,5 ha dydžio. Pietinėje Guronių pusėje.

Beržynas – miškelis. Apaugęs baltalksniais. 2 ha dydžio. Vakarinėje Guronių pusėje. „Seniau augę ten beržai, bet dabar jau beržų nėra. Žinių teikėjas gerai atsimena, kaip beržus iškirto“.

Česnavaka (vietos tarme Česnavacha) – dirbama žemė. Juodžemis, 7 ha dydžio. Šiaurinėje Guronių pusėje.

Duobė (vietos tarme Dobė) – pelkė. Dumblo žemė. 1 ha dydžio. Šiaurinėje Guronių pusėje. „Kasant randama kad kada augę medžiai“.

Dumsis – pieva. Krantuota vieta, viduriu teka upelis Dumsis. 3 ha dydžio. Šiaurinėje Guronių pusėje.

Kaminyčia (vietos tarme Kaminičias) – ganykla. Vietomis su įdubimais, įdubimuose stovi vanduo. 1 ha dydžio. Vakarinėje Guronių dalyje.

Kupinai – 3 ha pelkė pietinėje kaimo pusėje. „Dumblina vieta. Dumblo žmogui iki juosmens“.

Kiškio bažnyčia – piliakalnis. Iš rytų ir vakarų apsuptas balos, iš kitų pusių – dirbama žemė. 15 m diametro. Vakarinėje Guronių pusėje. „Iš po žemių kyš akmėns. Nėra ardomas“. „Žmonės pasakoja, kad ten palaidotas kunigaikštis Pajauta“.

Pagojus – pušynėlis. Krantuota – kalnuota vieta. 8 ha dydžio. Pietinėje Guronių pusėje.

Turliukai – dirbama žemė. Priesmėlis, 3 ha dydžio. Pietinėje Guronių pusėje.

Užežeris (vietos tarme Užuožeris) – ganykla. Apaugusi alksniais. 3 ha dydžio.

Valaklės (vietos tarme Valakles) – dirbama žemė. Lygi vieta, 6 ha dydžio. Pietinėje Guronių pusėje.

Zvaninyčia (Zvaniničia) – piliakalnis. Žvyrynas, 15 m diametro. Šiaurinėje Guronių pusėje.

Gyvenvietės

Žaslių seniūnija