Barčiai
Barčiai, viensėdis, buvęs Žaslių apylinkėje, 2 km į šiaurės rytus nuo Žaslių geležinkelio stoties, 12,5 km į rytus nuo Kaišiadorių. Pietuose ribojosi su Vilniaus–Kauno geležinkeliu.
Istorija
Ši gyvenvietė paminėta 1660 m. Paparčių parapijos krikšto metrikų knygoje. 1795 m. Barčių užusienis su 1 sodyba ir 4 gyventojais priklausė Petkaučiznos palivarkui. 1855 m. šį palivarką su Barčių užusieniu valdė Žukovskiai, vėliau – Špejeriai. 1897 m. Barčiai su 5 gyventojais ir 30 dešimtinių žemės priklausė Petraškai. 1923 m. Barčių viensėdyje – 1 sodyba, 4 gyventojai. 1931 m. – 2 sodybos ir 71,01 ha žemės. 1947 m. – 1 sodyba, 5 gyventojai. Viensėdis panaikintas 1971 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku.
1923–1940 metais Barčių žemės (vadintos dvaru) priklausė Boleslovui ir Valerijai Rakauskams, turėjusiems 8 vaikus. Vieną sūnų – Marijoną – 1944 m. nušovė sovietiniai partizanai. Kiti du – Bronius ir Česlovas, buvę Plechavičiaus rinktinės savanoriai, 1944 m. birželį pasitraukė su vokiečių kariuomene. Tačiau jų keliai išsiskyrė. Bronius vėliau apsigyveno Kanadoje, o Česlovas nutarė grįžti ginti Lietuvos ir 1946 m. žuvo prie Žiežmarių. 1948 m. ištremtas Viktoras, buvęs partizanų ryšininku, o 1944 m. įkalinta dukra Janina.
Vietovardis
Pajautiškių pradžios mokyklos mokytojas Jurgis Žilinskas 1935 m. rugsėjo mėnesį užrašė Barčių vienkiemio vietovardį. Pateikėjas – Antanas Gerbutavičius, gimęs Talpūnų kaime.
Barčiukai – dirbama žemė. Lygi vieta, priemolis, apie 8 ha dydžio. Į pietus nuo vienkiemio.
