Rusonių Gojus
Rusonių Gojus, kaimas, buvęs Rumšiškių apylinkėje, 5 km į rytus nuo Rumšiškių, 9 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių. Kaimo pietiniu pakraščiu tekėjo Uolė.
Istorija
Rusonių Gojaus viensėdis (7 sodybos ir 28 gyventojai) paminėtas 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo medžiagoje. Kaimas pažymėtas 1931 ir 1933 m. Lietuvos kariuomenės topografiniuose žemėlapiuose.
1931 m. buvo 11 sodybų, 63,37 ha žemės, 1947 m. - 13 sodybų, 62 gyventojai, 1977 m.- 3 šeimos (6 gyventojai). Kaimas panaikintas 1986 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku.
Vietovardžiai
Rusonių pradžios mokyklos mokytoja Anastazija Kuzinevičienė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Rusonių Gojaus vietovardžius.
Kūdra (vietinių žmonių vadinama Sodžialka) – neišdžiūstanti bala. 40x20 m dydžio. Ant kalno prie Piliponio dvaro.
Kunigiškis – kalnas. Apie 15 m aukščio. Ant Leliušių kaimo kelio, prie Moteros upelio. „Važiuojant pas ligonį kunigas išvirto su vežimu. Nuo to tas kalnas ir vardą gavo”.
Skinymas – dirbama žemė. Kalnelis, baltžemė. Apie 0,5 ha dydžio. Prie Leliušių kelio, ribojasi su Kunigiškio kalnu.
Tarpuravis – dirva, molis, aukštuma. Rusonių Gojaus pietuose, Merecko lauke. „Ši dirva yra tarp dviejų griovių, pasak vietos žmonių - revų, todėl dirva ir vardą gavusi”.
