Kurtakiai
Kurtakiai, kaimas, buvęs Kaišiadorių valsčiuje, Miežonių seniūnijoje.
Kaimo vardo kilmė
Vietovardis asmenvardinės kilmės, nes vienas gyventojas turėjo Kurtakio pavardę.
Istorija
Kurtakiai įsikūrė išparceliuoto Juodiškių dvaro vietoje. Juodiškių dvaras su 242,27 ha žemės išparceliuotas 1925 m. Dvaro žemė padalinta į 13 sklypų, iš kurių vienas skirtas mokyklai statyti, kiti - Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoriams. Čia įsikūrė M. Germanavičiaus, M. Kavaliausko, V. Kralikausko, J. Naidzinavičiaus, V. Paulausko, P. Stanionio, J. Steponavičiaus šeimos. Dauguma jų gavo po 18-20 ha žemės. Pagal „Kaišiadorių valsčiaus 1931 metų žemės plotų rūšimis žinias“, Kurtakių kaime buvo 13 sodybų ir 220,91 ha žemės. 1947 m. buvo 13 sodybų, 80 gyventojų. Vėliau kaimas buvo pavadintas Mažosiomis Juodiškėmis.
Iš Kurtakių kilęs Albertas Steponavičius (gimęs 1934 m. sausio 2 d.)), kalbininkas, filologijos daktaras (1978). 1958 m. baigė Vilniaus universitetą. 1968-1971 m. - Vilniaus universiteto Anglų filologijos katedros vedėjas. Profesorius (1982). Parašė monografiją „Diachroninės fonologijos pagrindai“ (2 dalys, 1982 m., rusų kalba). Šiuo metu dėsto anglų kalbą Baltstogės universitete.
Vietovardžiai
Paliepio pradžios mokyklos mokytojas Justinas Neverbickas 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Juodiškių - Kurtakių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Mykolas Germanavičius, gimęs Kaišiadoryse.
Beržų raistas (vietos tarme Beržyno raistus) – miškas. Durpynas, 1,5 ha dydžio. Į rytus, prie valdiško miško. „Juodiškės dabar vadinasi „Kurtakiai”. Kadangi visi naujakuriai šiame km, todėl ir nežino žemės vardų”.
Soželka – kūdra, 0,4 ha dydžio.
Bliuzė (vietos tarme Bliuze) – griovys. „Griovys, kuriuo teka vanduo ir pro gelžkelį įdėtas vamzdys. Vanduo nuteka į Lomeną”.
