Grėbliaučiškės
Grėbliaučiškės (Grėbliautiškės, Grabliauciškės, Grėbliauciškės, Grėblaukis, Vrublevščizna), kaimas Rumšiškių seniūnijoje, 9,5 km į pietryčius nuo Rumšiškių, 3 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, dešinėje greitkelio Vilnius–Kaunas pusėje. Per kaimą teka Lijonas (Strėvos intakas), į kurį Grėbliaučiškėse įteka Bindukupis.
Istorija
Grėbliaučiškės paminėtos 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. 1896 m. Grėbliaučiškių dvaras priklausė Pomernackiams. Grabliauciškių kaimas į vienkiemius išskirstytas 1931 m. Kaime paplitusios Kriaučiūno, Rudzinsko pavardės. Prieš Antrąjį pasaulinį karą kurį laiką kaimas buvo vadinamas Grėblaukiu, tačiau šis vietovardis neprigijo.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą carinė valdžia kaime įkūrė mokyklą, kurią 1910 m. lankė 40 mokinių. Mokė lietuviškai nemokėjęs mokytojas rusas. Kiek vėliau mokykla tapo dviklasė, o joje mokė jau 3 mokytojai. Žemesniuose skyriuose buvo dėstoma ir lietuvių kalba. Šioje mokykloje tarpukario metais trumpai mokytojavo žymus pedagogas Konstantinas Bajerčius. 1957–1958 mokslo metais Grėbliaučiškių septynmetėje mokykloje mokėsi 100 mokinių. Biblioteka veikė nuo 1961 m.
1948 m. ištremti 3 Sadauskų šeimos asmenys. 1923 m. kaime buvo 27 sodybos, 157 gyventojai, 1931 m. – 37 sodybos, 273,79 ha žemės, 1937 m. – 145 gyventojai katalikai, 1947 m. – 34 sodybos, 170 gyventojų, 1977 m. – 14 šeimų (19 gyventojų), 2002 m. – 14 sodybų, 31 gyventojas.
Iš Grėbliaučiškių kaimo kilusi dailėtyrininkė, pedagogė Ona Danutė Jedzinskienė (Jasiulonytė), monografijos „Kazys Šimonis“ (1986) autorė.
Vietovardžiai
Grėbliauciškių mokyklos mokytoja Ona Stimburytė 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Grėblaukio kaimo vietovardžius. Pateikėja – Leonora Belevičienė, gimusi Grėbliauciškių kaime.
Grėblaukis (vietinių žmonių vadinama Grėbliauciškės) – kaimas. 38 gyventojai. Žemė – juodžemis prie molio, baltžemis. Tarp Antakalnių, Juodiškių ir Pažardžių gyvenviečių. „Išskirstytas vienkiemiais prieš 10 metų“.
Balaitė – pieva. Šlapia, 0,5 ha dydžio. V. Belevičiaus lauke.
Čigonų grinčelė – dirva. Baltžemis. 5 ha dydžio. J. Šausko lauke.
Dambrava – pieva. Juodžemis, 4 ha dydžio. J. Kriaučiūno lauke.
Drumsto pieva – pieva. Juodžemis, 2 ha dydžio. A. Kriaučiūno lauke.
Desencinos – dirva. Baltžemis, 4 ha dydžio. J. Kriaučiūno lauke.
Ežeras – pieva. Klampi, durpės, 2 ha dydžio. M. Sadausko lauke.
Kamša – pieva. Juodžemis, 2 ha dydžio. M. Belevičiaus lauke.
Klonis – pieva. Šienaujamas, 2 ha dydžio. M. Kindzinsko lauke.
Lijuonas – upelis, 3 metrų pločio.
Margeliai – dirva. Juodžemis ir baltžemis, 5 ha dydžio. J. Šarausko lauke.
Parundukupis – pieva. Juodžemis, 0,5 ha dydžio. P. Šarausko lauke.
Pudbeliškis – dirva. Baltžemis, 5 ha dydžio. Jokūbo Kriaučiūno sklype.
Pustinė – dirva. Juodžemis, 5 ha dydžio. Zaikio lauke.
Rindukupis – upelis. „Iš valdiško miško įteka į Lijoną“.
Skinymas – pieva. Sausa, 3 ha dydžio. Kirmėlo, Šarausko lauke.
Šaltinis – pieva. Baltžemis, prie juodžemio. 5 ha dydžio. M. Kriaučiūno laukuose.
Telėtnikai – pieva. Šlapia, 2 ha dydžio. B. Karvelio lauke.
Vidupievis – pieva. Šlapia, 1,5 ha dydžio. P. Šarausko lauke.
Vieškelis – kelias.