Edvardava
Edvardava, kaimas, buvęs Rumšiškių apylinkėje, 4 km į šiaurės rytus nuo Antakalnio, 5 km į vakarus nuo Kaišiadorių, kairėje geležinkelio ruožo Kaišiadorys–Kaunas pusėje.
Istorija
Vietovardis asmenvardinės kilmės. Paminėtas 1897 m. Žiežmarių valsčiaus gyvenviečių sąraše: palivarkas su 10 gyventojų ir 140 dešimtinių žemės priklausė grafui Tiškevičiui. 1907 m. Edvardavos palivarke gyveno 38 gyventojai katalikai. Gyvenvietė pažymėta 1911, 1915 m. išleistuose Vokietijos kariuomenės generalinio štabo žemėlapiuose. 1916 m. palivarko gyventojai Jonas Ženovičius, Stanislovas Daukša, Ignotas Bronickis, Jurijus Steckis pasisakė už tai, kad pamaldos Kaišiadorių bažnyčioje vyktų lietuvių kalba. 1920 m. Edvardavos dvaras su 140,49 ha žemės, priklausęs grafui B. J. Tiškevičiui, buvo išdalintas Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoriams. Iš parceliacijos plano matyti, kad dvare buvę 7 pastatai ir sodas. Dvaro žemė išskirstyta į 11 sklypų: 2 sklypai atiteko Vincui Glovackiui-Grigaliūnui ir Stasiui Glovackiui-Grigaliūnui. Buvusio dvaro žemėje įsikūręs kaimas 1926 m. pavadintas Kurmaičiais. 1923 m. Edvardavos viensėdijoje – 6 sodybos ir 31 gyventojas. 1959 m. kaimas priklausė Antakalnio apylinkei. Kaimas panaikintas 1971 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku.
Vietovardžiai
Paliepio pradžios mokyklos mokytojas Justinas Neverbickas 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Advardavo–Kurmaičių kaimo vietovardžius. Pateikėjas – Antanas Ženavičius.
Amerka – dirva. Baltžemis. 5 ha dydžio. Į pietus link Juodiškių. „Advardava dabar vadina Kurmaičių km. Kadangi visi naujakuriai, todėl žemės vardų nežino“. „Amerka gavo vardą dėl to, kad yra toli nuo km.“
Kupstynė – pieva, 2 ha dydžio. Į šiaurę, arčiau geležinkelio.
