Šukiškės
Šukiškės (Šukiškis), kaimas Palomenės seniūnijoje, 6,5 km į pietvakarius nuo Palomenės, 6 km į šiaurės vakarus nuo Kaišiadorių, Beištrakių miško pietiniame pakraštyje. Per kaimą teka Šešuva. Šis 33 km ilgio upelis, Neries kairysis intakas, prasideda Šukiškių apylinkėse.
Istorija
Šukiškių užusienis (13 gyventojų katalikų) paminėtas apie 1860 m. sudarytame Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. 1892 m. Šukiškių užusienis priklausė grafui Tiškevičiui. 1897 m. minimos dvejos Šukiškės: palivarkas su 16 gyventojų ir 25 dešimtinėmis žemės, priklausęs Klimovičiui, ir užusienis su 45 gyventojais ir 120 dešimtinių žemės, priklausęs grafui Tiškevičiui. Palivarką ir užusienį skyrė 2 varstų atstumas. 1920 m. buvo išparceliuotas Šukiškių dvaras, priklausęs B. J. Tiškevičiui. Dvare buvo 115,28 ha žemės. 1927 m. šis dvaras pavadintas Šukiškių kaimu. Didžiausio sklypo (13,73 ha) savininkas - B. Belevičius. 1923 m. Šukiškių viensėdijoje buvo 10 sodybų, 57 gyventojai. 1931 m. Šukiškių kaime buvo 12 sodybų ir 115,87 ha žemės. 1945-1951 m. įkalinti 4 gyventojai, 1949 m. ištremti 2 gyventojai (Masalskiai). 1947 m. - 21 sodyba, 91 gyventojas, 2000 m. - 12 sodybų, 23 gyventojai. Šukiškėse yra kapinės.
Vietovardžiai
Eitekonių pradžios mokyklos mokytoja Jadvyga Jančiukienė 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Šukiškių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Motiejus Talevičius, gimęs Stakliškių miestelyje.
Galai – ariama žemė su pievomis. Juodžemis, vietomis yra molio su smėliu, paviršius nelygus, pieva šienaujama. Apie 5 ha dydžio. Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos valdiškame miške. „Šioj vietoj vaidenasi - pasirodo kartais praeiviams jauna panelė”. „Čia laike Didžiojo karo buvo užmuštų apie 10 rusų ir vokiečių kareivių, kuriuos šioj vietoj ir palaidojo; rusų kareiviai ir dabar yra ten palaidoti, gi vokiečiai savo kareivius, laike okupacijos, išsikasė”.
Kantuvka – pieva. Juodžemis, apie 1 ha dydžio. Tarp Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos valdiško miško ir Beištrakių kaimo laukų. „Čia teka upelis vardu - Kantuvka”. „Ši vieta įeina (įsikiša) į Beištrakių kaimo laukus”.
Kantuvka – upelis, apie 1 km ilgio. Teka per Šukiškių kaimo laukus. „Šis upelis gretimo kaimo, t.y. Beištrakių km. laukuose keičia savo vardą, būtent - Šešuva; Upelio dugnas tamsus; pats vingiuotas, apie 1 mtr. gylio, vasarą išdžiūsta; žuvų būna tik pavasarį ledams einant”.
Klimų raistas – raistas. Durpynas, apie 3-4 ha dydžio. Tarp Baroniškių vienkiemio laukų ir Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos valdiško miško. Dabar Baroniškių vienkiemyje gyvena Klimai. „Raistas klampus, dalinai šienaujamas, yra jame kupstų, auga ten ir medelių: berželių, juodalksnių, karklų”. „Rubežiuojasi su Klimų žeme”.
Pašilė – ariama žemė su pievomis. Žemės sudėtis įvairi. Apie 10 ha dydžio. Prie Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos valdiško miško. „Yra prie vald. miško, vardu - Šilelis”.
Skynimai – ariama žemė. Lygi vieta, daugiau smėlinga. Apie 5 ha dydžio. Šiaurinėje kaimo laukų dalyje, prie Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos valdiško miško. „Čia senovėj augo miškas, kuris paskiaus buvo iškirstas”.
Šulinėliai (Šulneliai) – ariama žemė su pievomis. Lygi vieta. Apie 3 ha dydžio. Prie Beištrakių kaimo laukų. „Čia yra kastiniai šulinėliai; vanduo geriamas ir labai minkštas”. „Šioj vietoj iš senovės yra iškasti šulinėliai, iš kur imdavo ir dabar dar kartais ima gėrimui vandens”.
Vilkų raistelis – raistas su pievomis. Klampus, pievose - juodžemis. Apie 3 ha dydžio. Prie Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos valdiško miško. „Senovėj šioje vietoj gaudydavo vilkus; vakarinėj daly yra dar ir dabar duobė: ploto apie 4x6 mtr. ir gylio apie 2-3 mtr. Duobės dugnas - dumblo”.
