Klūsai
Klūsai (Klusai), kaimas Palomenės seniūnijoje, 3 km į šiaurės rytus nuo Palomenės, 11,5 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių, Antanaičių miško šiauriniame pakraštyje. Per kaimą teka Nota.
Istorija
Kaime rastas akmeninis kirvis. Klūsai paminėti 1744 m. Gegužinės parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. Klūsų kaimas su 4 sodybomis ir 34 gyventojais priklausė Antanaičių palivarkui. Apie 1860 m. kaime gyveno 62 gyventojai katalikai. 1897 m. - 105 gyventojai, 83 dešimtinės žemės. 1907 m. kaime gyveno 82 gyventojai katalikai. 1909 m. - 11 sodybų, 75 gyventojai katalikai. Pirmojo pasaulinio karo metu Klūsuose buvo palaidota 13 žuvusių kareivių. 1923 m. minimi treji Klūsai: kaimas (10 sodybų, 72 gyventojai), vienkiemis (2 sodybos, 20 gyventojų) ir antras vienkiemis (1 sodyba, 7 gyventojai). 1931 m. kaime buvo 18 sodybų ir 109,2 dešimtinės žemės. 1937 m. minimi dveji Klūsai: Klūsų vienkiemis - Eigulija (3 gyventojai katalikai) ir Klūsai, kaimas (72 gyventojai katalikai). Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1938 m. Jame buvo 119,62 ha žemės. Iš Antanaičių dvaro buvo pridėta dar 26,73 ha. Didžiausio sklypo (21,44 ha) savininkas - A. Gresius. Dažniausios pavardės - Gresius, Grenda. 1948 m. pradėti sekti Klūsuose gyvenantys partizano S. Grendos (slapyvardis Smarkuolis) iš J. Ožeraičio (slapyvardis Vaidotas) partizanų būrio giminės. Norėta suimti S. Grendą. 1949 m. šis partizanas žuvo. Iš viso 1946-1949 m. žuvo 2 partizanai, kilę iš Klūsų, 2 partizanai suimti. 1945 m. įkalinti 3 gyventojai. 1945 m. ištremti 4 gyventojai (Dzimidavičiai), 1948 m. ištremti taip pat 4 gyventojai (Baurai). 1949 m. ištremta 10 gyventojų (Grendos, Griesiai, Pilipavičiai). 1951 m. ištremti 3 gyventojai (Griesiai). Pokario metais prie Klūsų buvo nužudytas Kauno milicijos valdybos darbuotojas V. Goršanovas. 1947 m. kaime buvo 15 sodybų, 63 gyventojai, 2000 m. kaime niekas negyveno.
1931 m. Klūsuose gimė Česys Grenda, lietuvių kalbininkas, daktaras (1969). 1957 m. baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1964 m. dirba Šiaulių universitete; docentas (1971). Disertacija - „Dabartinės lietuvių kalbos veiksmažodžių junginiai su bendratimi“, šia tema paskelbė straipsnių. Kartu su V. Sirtautu parašė vadovėlį aukštosioms mokykloms „Lietuvių kalbos sintaksė“ (1988).
Vietovardžiai
Antanaičių pradžios mokyklos mokytojas Romualdas Augūnas 1937 m. užrašė Klūsų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Karolis Griesius, gimęs Klūsų kaime.
Pakalnė – pieva. Lygi, 8 ha dydžio. Apie 0,5 km į pietus nuo Klūsų kaimo.
Nota – pieva. Lygi, kiek nuotaki, 3 ha dydžio. Apie 0,5 km į šiaurę, prie Notos upelio.
Barkuškos – ganykla, raistas. Balota, paugusi krūmais. 5 ha dydžio. Apie 1 km į šiaurę nuo Klūsų kaimo.
Aukštoji dirva (Aukštusė) – dirva. Lygi, su pakilumomis. 10 ha dydžio. Apie 0,5 km į vakarus nuo Klūsų kaimo.
Padukelė – dirva. Lygi, 8 ha dydžio. Apie 1 km į vakarus nuo Klūsų kaimo.
Šarka – pieva. Lygi, 12 ha dydžio. Apie 1 km į vakarus nuo Klūsų kaimo.
Bedugnė – dirva. Žema, įdubusi, 15 ha dydžio. Apie 0,5 km į rytus nuo Klūsų kaimo.
Paberžynė – dirva. Lygi, 15 ha dydžio. Apie 0,5 km į pietus nuo Klūsų kaimo.
Nota – upelis. Teka apie 0,5 km į šiaurę nuo Klūsų kaimo. Įteka į Lomeną.
