Vilčkai
Vilčkai (Vilkinščizna, Vilkovščizna), kaimas Kruonio seniūnijoje, 2,5 km į rytus nuo Kruonio, 13,5 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, abipus kelio Kaišiadorys-Kruonis. Iš pietų, vakarų ir šiaurės kaimą supa Burčiakų miškas.
Vietovardžio kilmė
Kaimo vardas asmenvardinės kilmės. Yra užrašytas pievos vardas Vilčkaus pieva, kuri, pasak vietinių gyventojų, anksčiau priklausė eiguliui Vilčkai.
Istorija
Vilčkų kaimas (3 sodybos, 11 gyventojų) paminėtas 1795 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymo medžiagoje. 1848 m. Vilčkų užusienis su 25,65 dešimtinės žemės priklausė valstybiniam Kruonio dvarui. Užusienyje gyveno V. Romanovskio ir L. Vilčiko šeimos. 1897 m. kaime - 21 gyventojas ir 30 dešimtinių žemės. 1923 m. Vilčkuose - 4 sodybos, 28 gyventojai, 1931 m. - 4 sodybos ir 26,16 ha žemės. Kaimas su 40,95 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1931 m. Didžiausio sklypo (13,11 ha) savininkas - P. Lekavičius. Tuo metu kaime gyveno po dvi Vilčkų ir Lekavičių šeimas. 1949 m. ištremti 3 Lekavičių šeimos asmenys. 1944 m. - 30 gyventojų katalikų, 1947 m. - 4 sodybos, 21 gyventojas 1981 m. - 3 sodybos, 10 gyventojų, 2000 m. - 3 sodybos, 7 gyventojai.
Vietovardžiai
Kruonio pradžios mokyklos mokytoja Anelė Mikienė 1936 m. kovo mėnesį užrašė Vilčkų kaimo vietovardžius.
„Kaimelis nesenas. Priklausęs anksčiau rusui. Baudžiavą nėjo. Dabar yra 4 ūkininkai”.
Arelynas – maža baliukė. Neišdžiūsta, auga ajerai. 10x14 m dydžio. Laukų pietuose.
Busilo lizdas – raistelis. Apie 1 ha dydžio. Vakaruose, prie miško.
Rūdynas – pieva. Rūdys, sausa, vidury griovys. Apie 2 ha dydžio. Laukų viduryje.
Šaltinėlis – raistelis. Aukšti krantai rytuose, šaltinis. Apie 0,25 ha dydžio. Laukų vakaruose.
Trakelis – raistas. Klampus, šlapias. Apie 1 ha dydžio. Šiaurės vakaruose, prie miško.
Zapaška – pievos. Pietuose raisto juodžemis, durpės. Apie 2,5 ha dydžio. Laukų vakaruose. „Iš rusiško „ganyti””.
