Margai
Margai, kaimas Kruonio seniūnijoje, 6 km į pietvakarius nuo Kruonio, 22 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių.
Kaimo vardo kilmė
Vietovardis kilęs nuo žodžio margas - tiek žemės per dieną galėdavo suarti vienas žmogus. 1 margą sudaro 0,71 ha.
Istorija
Margų užusienis su 1 sodyba, 9 gyventojais (brolių Tomo ir Motiejaus Dulskų šeimos) įrašytas 1795 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymo medžiagoje. 1835 m. Darsūniškio bažnyčios ir klebonijos inventoriuje minimas klebonui priklausęs Margų kaimas. 1848 m. valstybinio Kruonio dvaro inventoriuje minimas Margų užsienis, kuriame gyveno dvarininko A. Duliaus ir valstiečių M. Kerševičiaus ir A. Kerševičiaus šeimos. 1897 m. Marguose - 36 gyventojai ir 52 dešimtinės žemės, 1923 m. - 5 sodybos, 29 gyventojai, 1931 m. - 5 sodybos ir 59,3 ha žemės. Kaimas su 62,2 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1933 m. Didžiausias sklypas (19,01 ha) priklausė A. Maculevičiui. 1937 m. kaime - 26 gyventojai katalikai. 1946 m. lapkričio 9 d. nušautas Jonas Kerševičius (gimęs 1929 m. Marguose). 1947 m. - 6 sodybos, 21 gyventojas, 2000 m. - 1 sodyba, 6 gyventojai.
Vietovardžiai
Darsūniškio pradžios mokyklos mokytojas Petras Puplešys 1935 m. rugsėjo mėnesį užrašė Margų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Aleksandras Tamošiūnas, gimęs tame pačiame kaime.
Paraistis – dirva. Molis, 0,5 ha dydžio.
Ravas (vietos tarme Riavas) – pieva. Priemolis. Įdubimas su stačiais krantais. 300 m ilgio. „Po lietaus pasidaro upeliukas. Nuteka į Darsūniškio pievas”.
Apie kaimą užrašė: „Margų kaimo žemė senovėje priklausiusi šlėktoms Duliams (Dulys). Rusų valdžia iš minėtų šlėktų žemę atėmusi ir atidavusi darsūniškiečiams Maculevičiams ir kitiems”.
