Krosnis
Krosnis – įrenginys patalpai šildyti, maistui paruošti, statomas pagrindinėje gyvenamojo namo patalpoje, pakura atsukta į šoninėje sienoje esantį langą. Senosios krosnys plūktos iš molio, vėlesnės mūrytos iš plytų. Ant krosnies viršaus miegama. Krosnys – duonkepės ir apšildomosios – stačiamalkės krosnys, statomos seklyčiose. Iki XIX a. pabaigos vyravo dūminės krosnys, kai dūmai sklisdavo patalpoje ir per lubose esantį aukštinį būdavo išleidžiami ant namo aukšto. Vėliau krosnys su dūmtraukiais. Krosnys buvo ir pirtyse, jaujose.
Kai krosnyje ar pečiuje cypia, tai sako, kad malkose yra negera dūšia. Mat kai numiršta nedoras žmogus, sukčius ar melagis, tai jo dūšia einanti į medį, o kai medį degina, tai dūšia verkianti (Kaišiadorys).
Šaltiniai
* Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 408. Beliukevičius V. Kaugonių, Varniškių, Žalio Rago, Galviškių, Skynimų, Slabadėlės kaimų (Paparčių seniūnija) aprašymai. 2000-2002 m. L. 19.
Literatūra
* Balys J. Mirtis ir laidotuvės. Lietuvių liaudies tradicijos. – Silver Spring, 1981. - P. 108;
* Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 59.
