Klėtis
Klėtis – pastatas miegoti, audiniams, drabužiams, grūdams, miltams, mėsai, buities daiktams laikyti. (Žr. Svirnas (klėtis)).
Klėtyje vasarą bernai, mergos gulėdavo. Langų klėtyje nebūdavo. Namą statant tarp rąstų prikaišiodavo samanų, o klėtį statant samanų nekišdavo („klėties nesamanoja“). Klėties grindis stengdavosi sudėti ąžuolines, kad pelės nesukapotų (Stabintiškės).
Šaltiniai
* Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 445. Žižliauskaitė L. Tautosaka. Etnografinių daiktų paaiškinimai. 2004 m. L. 17:
* Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 572. Žižliauskaitė L. Etnografinių daiktų paaiškinimai. Kalendoriniai ir šeimos papročiai. Tautosaka. 2004 m. L. 9.
Literatūra
* Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 53;
* Butkevičius I. Lietuvos valstiečių gyvenvietės ir sodybos // Iš lietuvių kultūros istorijos. T. 6. – Vilnius, 1971. - P. 178-185.
