Kėdė
Kėdė – baldas atsisėsti. Pačios seniausios – kaladės – trinkos. Kėdės su atlošais ir be jų. Kėdė be atlošo, kai sėdynė įtvirtinta ant rėminės atramos, vadinama taburete.
Kaimų gyventojai taburečių bei kėdžių turėjo nedaug. Kaimuose vietoj taburečių turėjo suolo pavidalo kėdes be atlošo, pagalinėmis kojomis, įkaltomis į sėdynės lentą. Sėdynės lenta pailga, apie 50 cm ilgio (Žasliai, Paparčiai).
Literatūra
* Andriuškevičius A. Lietuvos valstiečių kėdžių tipai XIX a. – XX a. I pusėje // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, A serija, t. 1 (54), 1976. - P. 109-119;
* Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 52;
* Baltrušaitis V. Gyvenamųjų namų interjerai kaime ir miestelyje // Paparčių ir Žaslių apylinkės: straipsnių rinkinys / sud. J. Mačiokienė. – Kaišiadorys: Kaišiadorių etninės kultūros centras, 1997. - P. 257.
