Stalas
Stalas – baldas darbui ir valgymui, kilnojamas ir nekilnojamas, įvairių tipų ir paskirties. Populiariausi trijų tipų. Pirmojo tipo buvo padirbti panašiai kaip suolai: į stalo viršų buvo įkalamos 4 įkypos kojos, stalas buvo neišardomas. Antrojo tipo stalų viršus gulėjo ant išardomos atramos – dviejų stovų, sujungtų strypais. Trečiojo tipo stalų viršų laikė neišardoma atrama, sukonstruota iš 4 vertikalių stulpelių – stalo kojų, kuriuos jungė horizontalių lentų vainikas, stalo šonai ir galas. Stalai ūkininkų šeimose stovėdavo šalia ilgųjų pasieninių suolų. Stalo dydis priklausė nuo šeimos gausumo. Kuo gausesnė šeimyna, tuo didesnis stalas. Valstiečiai stalus, kaip ir kitus baldus, ėmė dažyti apie XX a. 4 dešimtmetyje ir vėliau. Senesni baldai dažyti tamsiomis spalvoms, dažniausiai rudai. Tarpukario laikotarpiu baldų spalvos įvairesnės: rudai raudona, vyšninė, šviesiai rusva, gelsvai rusva ir net geltona, primenanti natūralią medienos spalvą.
Stalai rėminės konstrukcijos, su šoninėmis bei galinėmis pakojomis, vienu nemažu stalčiumi. Vietiniai žmonės tokį stalą vadino stalu surištomis kojomis aplinkui (Žasliai, Paparčiai).
Literatūra
* Andriuškevičius A. Lietuvių valstiečių stalų tipai XIX a. – XX a. I pusėje // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, t. 3 (44), A serija, 1973, p. 198-206;
* Baltrušaitis V. Gyvenamųjų namų interjerai kaime ir miestelyje // Paparčių ir Žaslių apylinkės: straipsnių rinkinys / sud. J. Mačiokienė. – Kaišiadorys: Kaišiadorių etninės kultūros centras, 1997. - P. 257-258.
* Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 106.
