Skietas
Skietas – audžiamųjų staklių prietaisas, į kurį suveriami metmenys ir kuriuo sumušami ataudai. Sudarytas iš daugelio plonų, vienodais tarpais išdėstytų dantelių, įtvirtintų tarp dviejų medinių lazdelių. Skietai esti trejopi – medinėmis, nendrinėmis ir geležinėmis sprąstimis. Geležiniai skietai audžiant namuose naudojami retai. Skietas parenkamas pagal norimo austi audeklo plotį. Dažniausiai naudojami 80–100 cm ilgio ir 12–15 cm aukščio. Skieto retumą ar tankumą žymi skieto posmų skaičius. Retas, 13–14 posmų skietas buvo naudojamas audžiant storesnius audinius. Tankesnis, 16–18 posmų, labai ploniems audiniams.
Plonai nudrožta balanėle įveria po du siūlelius į kiekvieną skieto stiučkų tarpą. Verti reikia labai atsargiai, nes jei nors į vieną tarpą neįversi, tai audinyje irgi tarpas liktų (Vladikiškės). Skietas – koks metras beveik, o pločio – per delną. Pagaliukai skiete mediniai. Labai plonučiai. „Dailėn“ kas audė, turėjo ir su metaliniais dantukais skietą (Lomeniai).
Šaltiniai
* Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 561. Žižliauskaitė L. Kalendoriniai ir šeimos papročiai, etnografinių daiktų aiškinimai, tautosaka. 2004 m. L. 15;
* Lietuvos istorijos instituto Etnografijos skyriaus archyvas. B. 90. Tekstilė ir audiniai. Surinko G. Niunkienė 1958 m. L. 28, 29.
Literatūra
* Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 98-99;
* Tallat-Kelpšaitė Niunkienė G. Audimo staklių raida Lietuvoje // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, XIV (I), 1974, p. 89.
