Sermėga (jermėkas, milinė)
Sermėga (jermėkas, milinė) – viršutinis moterų ir vyrų žieminis drabužis. Siuvama iš naminio milo, dažniausiai nedažoma. Į apačią platėjanti, iki kelių ir ilgesnė, prigludusi prie juosmens, apvedžiojama juodu aksomu, dirbtiniu kailiuku „baronėliu“ arba tamsia medžiaga. Sermėgų pasiuvimas dvejopas. Vienos jų dvisiūlio sukirpimo, į apačią platėjančios. Apykaklė dažniausiai atlenkta, rankovės ilgos. Be ilgų sermegėlių, buvo dėvimos ir trumpos, pasiūtos ir papuoštos kaip ilgosios. Jų kraštai apvedžiojami juodu aksomu, išsiuvinėjami juodų arba rudų siūlų vingelėmis, grandinėlėmis ar tiesiog linijomis. Kito kirpimo sermėgos nuo liemens durtos, rauktos arba klostytos. Apykaklė dažniausiai stačia, rankovės pečiuose pridurtos, rauktos arba klostytos. Dėvėta kaip išeiginis, o padėvėta – kaip kasdieninis drabužis.
Per liemenį įtrauktos, įrauktos. Atverčiama apykaklė. Apykaklė, kišenės, rankogaliai, kraštas prie susegimo ir apačia apvedžiotos juodu aksomu (Dovainonys). Sermėgų siūlus prieš audimą arba siuvimą dažydavo. Dažniausiai rudai, arba kokių dažų turi (Šakniai).
Šaltiniai
* Lietuvos literatūros ir meno archyvas. F. 397. Ap. 1. B. 331. L. 115.
Literatūra
* Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 96;
* Bernotienė S. Lietuvių liaudies moterų drabužiai XVIII a. – XX a. pr. – Vilnius, 1974. - P. IX;
* Jurkuvienė T. Tautinis kostiumas vaikams ir jaunimui. – Vilnius, 1993. - P. 48;
* Kulikauskienė V. Tradicinės vyrų sermėgos ,,Pabaltijo istoriniame etnografiniame atlase“ // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970 ir 1972 metais. – Vilnius, 1972. - P. 120-122.
