Šakarnios
Šakarnios – medinės akėčios. Buvo dirbamos iš 3-4 eglių viršūnių su 20-30 cm ilgomis šakomis – virbalais. Viršūnes (balžienas, balžienus), kurių kiekviena būdavo apie 2 m ilgio, sujungdavo prieš tai atitinkamai patašytais skersiniais, kad geriau priglustų prie balžienų. Balžienų ir skersinių susikryžiavimo vietos būdavo perrišamos karklų vytimis taip, kad balžienai akėjant galėtų laisvai sukinėtis. Kadangi į šakarnias kinkydavo du gyvulius, tai prie jų šoninių balžienų priekio buvo pritaisytos liepų karnomis sutvirtintos virvės, ant kurių kabėdavo branktai.
Literatūra
* Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 112;
* Dundulienė P. Žemdirbystė Lietuvoje: nuo seniausių laikų iki 1917 metų // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, t. 5, 1963, p. 124;
* Lietuvių kalbos žodynas. T. XIV. – Vilnius, 1986. - P. 405.
