Punia

Punia – klojimo užgardis supilti pelams, peludė.

Varyk gyvulius punion (Žiežmariai). Gal kur bovinas [vaikas] už punios (Gegužinė). Nueinu į punią – šviesu, nueinu į pirkią – tamsu (Cineikiai).

Šaltiniai

* Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 411. Švabaitė A. Lietuvių valstiečių vestuviniai papročiai Kaišiadorių rajone (XIX a. antroje pusėje ir XX a. pirmoje pusėje). 1971-1972 m. L. 102.

Literatūra

* Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 90;

* Lietuvių kalbos žodynas. T. X. – Vilnius, 1972. - P. 917;

* Lietuvių tarmės / sud. D. Atkočaitytė, A. Leskauskaitė. T. 1 – Vilnius, 2001 (kompaktinė plokštelė).

Etnografija

Kaišiadorių etnografinis žodynėlis