Prijuostė
Prijuostė – buvo nešiojama tiek prie kasdieninių, tiek prie išeiginių moterų ir merginų drabužių. Kasdieninės prijuostės buvo audžiamos iš lininių ar pakulinių siūlų, dažytų tamsesnių spalvų dažais, tuo tarpu išeiginės buvo puošnios ir spalvotos. Vyravo baltos prijuostės, su raudonais skersiniais raštais pažemiais. Taip pat buvo ir tamsių (dažniausiai juodų) vienspalvių prijuosčių, siuvinėtų skaisgijų ar šilkvilnės siūlu, su išsiuvinėtomis įvairių spalvų gėlėmis. Vėliau atsirado vilnonių languotų prijuosčių su iškaišytais langeliuose raštais. Pagal pasiuvimą prijuostės yra: dvipalės keturkampės, ties juosmeniu parauktos ir tripalės trapecijos formos, į apačią platėjančios.
Prijuostė lininė languota, jos išilginiai ir skersiniai dryželiai žalių, raudonų, baltų, violetinių, geltonų siūlų. Prijuostė klostyta, viršuje prie juosmens platumo 35 cm, apačioje 68 cm, jos ilgumas 75 cm. Jos pakraščiai lygūs, tik apačia apsiūta margu pirktiniu 2 cm platumo klostytu kaspinėliu (Lapainia).
Šaltiniai
* Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius. F. 84. B. 42. L. 52.
Literatūra
* Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 89;
* Jurkuvienė T. Tautinis kostiumas vaikams ir jaunimui. – Vilnius, 1993. - P. 88-90;
* Kargaudienė A. Apie siuvinėtas prijuostes // Liaudies kultūra. – 1993, Nr. 3, p. 44-46;
* Lietuvos etnografijos bruožai. – Vilnius, 1964. - P. 346;
* Mastonytė M. Lietuvių tradicinių prijuosčių tipizacija // Archeologiniai ir etnologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. – Vilnius, 1972. - P. 115-118.
