Marškiniai
Marškiniai – apdaras, siuvamas iš balintos drobės. Taupant lininį audeklą, kartais būdavo siuvami iš dviejų dalių: viršutinei matomai marškinių daliai buvo naudojama lininė drobė, apatinei, t.y. nuo liemens priduriamai (paduriams) stora, pakulinė. Marškiniai buvo siuvami platūs, apdribę, ilgi, ilgomis rankovėmis. Apykaklė dažniausiai stačia, 1-2 cm pločio, rečiau atlenkta, kartais visai be apykaklės. Rankovės su užsegamais rankogaliais, pečiuose ir prie rankogalių surauktos. Daugiausia buvo puošiami rankogalių galai, įaudžiant juose raudonų siūlų ruoželius arba išrenkant rinktinius raštelius. Apatinių marškinių apykaklės ir rankogaliai siuvinėti baltais siūlais kiauraraščiu. Vyrai dėvėjo nepuoštus arba labai kukliai puoštus marškinius.
Moterys nešiojo marškinius lininius, savo audimo, apikaklius ir rankogalius išsiuvinėdavo akutėmis, lapeliais baltutėliais siūlais, kitus apnerdavo ar pirktinių mezginių prisiūdavo. Marškiniai būdavę ir su pridurkais (Dabinta). Marškiniai pasiūti iš lininio audinio, ilgis – iki pusės blauzdų. Rankovės ilgos, be rankogalių. Visas stuomuo iš vieno drobės gabalo (Kalniškės).
Šaltiniai
* Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 287. Nenartavičiūtė E. Kaimo gyventojų audiniai ir drabužiai Kaišiadorių rajone (etnografinė medžiaga). 2000 m. L. 3;
* Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius. F. 98. B. 42. Glemžaitė M. Lietuvių tautiniai drabužiai. 1955 m. L. 6.
Literatūra
* Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 70;
* Bernotienė S. Lietuvių liaudies moterų drabužiai XVIII a. – XX a. pr. – Vilnius, 1974. - P. VIII;
* Lietuvių moterų tautiniai drabužiai (parengė M. Glemžaitė) – Kaunas, 1936. - P. 11;
* Lietuvos etnografijos bruožai. – Vilnius, 1964. - P. 338-344.
