Lovys (žalabas)
Lovys (žalabas) – išskaptuota ar iš lentų sukalta dėžė gyvuliams šerti, girdyti, mėsai sūdyti, ėdalui maišyti ir kt. Dideli, iki 3-4 m ilgio loviai buvo skobiami galvijams girdyti lauke, kiaulėms šerti ir kt. ūkio reikalams (iš bet kokio medžio, nevengiant smalingos eglės ar pušies). Mėsai sūdyti ir kitam maistui laikyti lovius skobė tik iš lapuočio medžio. Darydavo ir visai mažų lovių šunims lakinti, paršeliams šerti ir pan. XIX a. – XX a. 1-2 dešimtmetyje loviai dažniausiai buvo skobtiniai, XX a. 3-4 dešimtmetyje vis labiau plinta, o vėliau ir įsigali lentiniai.
Lovyje druska su prieskoniais sūdydavo lašinius, kumpius (Kaugonys). Kai kiaules šeria, tai ištraukia tokį lovį, pripila bulbų ir tada kiaulės ėda to ėdalo (Peliūnai). Nekočia buvo išskaptuota, o lovys – iš lentelių sukalta dėžė (Žasliai).
Šaltiniai
* Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 408. Beliukevičius V. Kaugonių, Varniškių, Žalio Rago, Galviškių, Skynimų, Slabadėlės kaimų (Paparčių seniūnija) aprašymai. 2000-2002 m. L. 21;
* Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 446. L. 5;
* Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus Tarmių archyvas. Įrašas 07602556. Peliūnai, Kietaviškių parap. Originalo savininkas: Lietuvių kalbos institutas. Įrašė K. Morkūnas, A. Vidugiris, 1964 m.
* Lietuvos istorijos instituto Etnografijos skyriaus archyvas. B. 79. Piešiniai įvairiomis temomis. Jiezno, Kaišiadorių ir Vievio r. Piešinius atliko V. Monkevičius. 1958 m. etnografinėje ekspedicijoje medžiagą surinko V. Milius. L. 51, 79.
Literatūra
* Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 69;
* Merkienė R., Milius V. Žemės ūkio inventorius // Iš Lietuvos kultūros istorijos. T. 10. – Vilnius, 1979. - P. 70-72.
