Karbija
Karbija – pintinė su antvožu. Karbijas pynė iš šiaudų grįžčių ir lazdynų plėšų ar spygliuočių medžių šaknelių. Tai tiesiašoniai ar per vidurį išgaubtomis sienelėmis indai. Pintinės uždengiamos iš tokių pat medžiagų nupintu dangčiu. Aukštis įvairus – nuo 40 iki 115 cm. Karbijose valstiečiai laikė grūdus, miltus. Ūkyje jų būdavo nedaug, nes karbijoms nupinti reikia sugaišti nemažai laiko ir labai kruopštaus darbo.
Literatūra
* Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 50;
* Dundulienė P. Žemdirbystė Lietuvoje: nuo seniausių laikų iki 1917 metų // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, t. 5, 1963. - P. 230-231;
* Lietuvos etnografijos bruožai. – Vilnius, 1964. - P. 406-407;
* Milius V. Tradiciniai namų apyvokos daiktai // Panemunių dzūkai: straipsnių rinkinys / red. A. Vyšniauskaitė. – Vilnius, „Mintis“, 1970. - P. 104.
