Juosta
Juosta – vilnos, lino, medvilnės, šilko siūlų, dažniausiai raštuotas, austas arba pintas diržas drabužiams susijuosti. Rinktinių juostų (rinktinių audinių raštai labai įvairūs, jie turėjo savus pavadinimus: grėbliukai, eglutės, roželės, žvaigždutės). Seniausios juostos buvo siauros. XIX a. II pusėje pradėjus dėvėti trumpas liemenes, juosta turėjo uždengti sijono liemenį, todėl jos pradėtos austi plačios. Juostų dugnas (fonas) dažniausiai baltų lininių ar medvilninių siūlų, rečiau spalvotų. Mėgstamiausios spalvos – žalia, raudona, violetinė. Juostų kraštuose įaudžiami įvairiaspalviai ruoželiai, galuose – įvairiaspalvių siūlų kuteliai. Plačias austines juostas naudojo vaikams vystyti (pavijočius). Juosta buvo populiari vestuvių dovana (kaip ir rankšluostis), dovanojama piršliui, pabroliams, vyro giminėms.
Juostos dažniausiai naudojamos buvo rinktinės, pusvilnonės, dažniausiai audžiamos iš raudonų, rasalinių, mėlynų vilnų į baltus linus. Vyrai marškinius susijuosia neplačiom juostom. Juosiasi dvilinka juosta ir ant kairiojo šono suriša su kilpa. Ant sermėgų juosdavosi ilgom plačiom justom, surišdavo taip pat ant kairiojo šono ir juostos galai kabodavo iki kelių (susijuosdavo kaip ant marškinių, dvilinka juosta) (Dovainonys).
Šaltiniai
* Lietuvos literatūros ir meno archyvas. F. 397. Ap. 1. B. 331. L.184.
Literatūra
* Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 45-46;
* Bernotienė S. Lietuvių liaudies moterų drabužiai XVIII a. – XX a. pr. – Vilnius, 1974. - P. IX;
* Lietuvių kalbos žodynas. T. IV. – Vilnius, 1957. - P. 424;
* Mastonytė M. Dzūkijos moterų drabužiai XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje // Iš lietuvių kultūros istorijos. T. III. – Vilnius, 1961. - P. 182.
