Grabnyčia (gramnyčia)
Grabnyčia (gramnyčia) – vaškinė žvakė, pašventinta per bažnytinę šventę Grabnyčias (vasario 2 d.).
Žvakės mirkytinės arba lietinės. Mirkytinės žvakės žinomos nuo senovės. Jos padirbamos taip: virš apskrito lankelio su prikabintais savadarbiais knateliais laikomo aukščiau dubens pilamas pašildytas vaškas, jis stingsta aplink knatelį ir susiformuoja žvakė. Kad būtų lygesnė, pakočiojama ant stalo ar suolo. Lietinės žvakės liejamos specialiose formose. Perkama turguose arba prekyvietėje prie šventoriaus Grabnyčių dieną (dažniausiai). Grabnyčia uždegama parvežus kunigą su švč. sakramentais prie ligonio. Ji deginama prie mirštančiojo, kad vėlei nušviestų kelią į dangų. Grabnyčią degdavo ir pastatydavo ant lango, pamatę kylantį audros debesį su perkūnija. Su šia žvake taip pat spėdavo ir ateitį: pavyzdžiui, jeigu pasvilinus merginos plaukus žvakės dūmai krypo užstalėn, tais metais buvo laukiama jos vestuvių.
Grabnyčia – žvakė, išlieta iš bičių natūralaus vaško (Kruonis). Mirties atveju grabnyčią reikia uždegti. Pas mus ji visą laiką gulėjo kufare (Žasliai).
Šaltiniai
* Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 445. Žižliauskaitė L. Tautosaka. Etnografinių daiktų paaiškinimai. 2004 m. L. 4;
* Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 605. Etnografinių žodžių paaiškinimai. 2005 m. L. 6.
Literatūra
* Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 40-41;
* Vyšniauskaitė A. Mūsų metai ir šventės. – Kaunas, 1993.
