Duonkepė (duonkepis)
Duonkepė (duonkepis)
1. Krosnis maistui gaminti, duonai kepti, patalpai šildyti. Sudaro pagrindas, priežda ir dūmtraukis. Prieždos šone dažniausiai įtaisytas židinys. Statoma gryčios kampe, prie įėjimo, anga prieš langą. Senosios plūktos iš molio, vėlyvesnės mūrytos iš plytų.
Duonkepė krosnis kampe stovėdavo. Apačioje – pečėlius (skylė vištoms) (Stabintiškės). Duonkepis – pečius duonai (Kruonis).
2. Duonkubilis, medinis apskritas indas, kuriame rauginama duona. (Žr. Diečka (dečka, dėčka, duonkepė)).
Duonkepė – didžiulis kubilas. Neaukštas, kad moteriškė ant zaslano pasistačius kubilą galėtų minkyti tą tešlą kubile. Su ausytėmis kubilas, kad būtų patogiau nunešti (Žasliai).
Šaltiniai
* Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 445. Žižliauskaitė L. Tautosaka. Etnografinių daiktų paaiškinimai. 2004 m. L. 4, 17.
* Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 605. Etnografinių žodžių paaiškinimai. 2005 m. L. 5.
Literatūra
* Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 34-35;
* Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. T. 6. – Vilnius, 1980. - P. 204;
* Lietuvių enciklopedija. T. 5. – Bostonas, 1955. - P. 251;
* Lietuvių kalbos žodynas. T. II. – Vilnius, 1969. - P. 873.
