Doklas
Doklas – dažniausiai apvali pintinė šienui, pelams, rečiau – vaisiams nešti. Pintas iš lazdyno plėšų ar karklo vytelių. 58-70 cm aukščio, 70-140 l talpos, nešamas ant nugaros prilaikant už viršuje pritvirtinto pasaito. XX a. pradžioje kiekvienas valstietis mokėjo nusipinti doklus. Doklas nešiojamas taip – jo pasaitas užmetamas ant dešinio peties ir ties krūtine arba žemiau prilaikomas abiem rankom. Nuo XX a. 3 dešimtmečio jie pradėjo darytis prekybos objektu, juos valstiečiai pirkdavo turguose.
Literatūra
* Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 31-32;
* Merkienė R. Lietuvos valstiečių doklai ir jų panaudojamas kolūkiečio kieme // Etnografijos tyrinėjimai Lietuvoje 1974 metais. – Vilnius, 1975. - P. 60-87;
* Merkienė R. Milius V. Žemės ūkio inventorius // Iš Lietuvos kultūros istorijos. T. 10. – Vilnius, 1979. - P. 37-39;
* Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. V. – Vilnius, 2004. - P. 50.
