Dalgis (dalgė)
Dalgis (dalgė) – įrankis žolei ar javams pjauti.
Dalgio kotas būdavo pagal pjovėjo ūgį. Dalgio kotas buvo iš eglės. Sulenki rankeną. Ją daro iš ievos, iš karklų. Reikia daryti taip, kad kotas piršto netrintų (Kaugonys). Dalgio dalys – pentis, raikštelė, klynelis (Kruonis). Naudodavo skirtingus dalgius priklausomai nuo to, ką šienauji. Jei kokį „sunkų daiktą“ šienauja, tai lankelį pririša. Lankelis reikalingas tam, kad žolė sugultų kaip reikiant (Žasliai).
Šaltiniai
* Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 445. Žižliauskaitė L. Tautosaka. Etnografinių daiktų paaiškinimai. 2004 m. L. 8, 26;
* Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius. F. 81. B. 292. Lukšaitė V. Bitininkystė, šienapjūtė, dainos, pasakos. Rinkta Žiežmarių apyl. 1969 m. L. 38-39.
Literatūra
* Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 27-28;
* Elisonas J. Lietuvių sodiečių technikos žodyno mėginimas // Archyvum Philologicum. Kn. 3. – Kaunas, 1932. - P. 133-134;
* Merkienė R., Milius V. Žemės ūkio inventorius // Iš Lietuvos kultūros istorijos. T. 10. – Vilnius, 1979. - P. 114-122;
* Lietuvos etnografijos bruožai. – Vilnius, 1964. - P. 69-73.
