Arklas
Arklas – simetriškas žemės ūkio padargas dirvai arti, neverčiantis vagos. Tiko lengvai žemei apdirbti, purenti, pasodintiems augalams apvagoti.
Arklo dalys: ragočius – skelta arklo dalis, žagrė – įdedama į ragočių, palyčios (dvi plonos lentelės) – verčia žemę vienon pusėn, noragai – užmaunami ant žagrės ir palyčios galų; ienelės – tarp jų įkinkomas arklys, branktas – prikabintas už kukio ienelių gale ir prie jo galų kabinamos pastarankos (Kruonis).
Literatūra
* Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 14-15;
* Dundulienė P. Žemdirbystė Lietuvoje: nuo seniausių laikų iki 1917 metų // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, 1963, t. 5, p. 110;
* Elisonas J. Lietuvių sodiečių technikos žodyno mėginimas // Archyvum Philologicum. Kn. 3. – Kaunas, 1932. - P. 130-131;
* Dundulienė P. Dėl plūgo atsiradimo ir paplitimo Lietuvoje // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. T. XVIII (I). – Vilnius, 1978. - P. 68.
