Abrūsas
Abrūsas – rankšluostis.
Tai siauras pailgas audeklo gabalas. Iki XX a. vidurio vyravo namuose austi rankšluosčiai. Senieji – lininiai, vėliau - lino ir medvilnės, rečiau – medvilniniai. Dvejopa rankšluosčių paskirtis: rankų, veido, kūno šluostymuisi ir dekoratyvinė. Dekoratyviniai rankšluosčiai buvo kabinami rankšluostinėse tarp dviejų langų patalpai papuošti. Rankšluosčiai apie 35 cm pločio, 250–300 cm ilgio. Vyrauja keturnyčiai rankšluosčiai. Rankšluosčių galai dažnai užausti raudonais žičkais (raudonos spalvos pirktiniais siūlais). XX a. papuošimui naudoti nėriniai, mezginiai, rišti kutai. Nuo senų laikų rankšluosčiai naudoti ir apeigose. Jie buvo pagrindinė dovana vestuvėse, krikštynose, varduvėse.
Rankšluosčiai kasdieniniam naudojimui kabodavo ant sienos užpečkyje. Ten pat stovėdavo dubuo su vandeniu. Dekoratyvinis rankšluostis kabodavo rankšluostinėje, kairėje durų pusėje, tarp dviejų langų (Miežonys). Abrūsas austas keturiomis nytimis. „Ragoškinis“. Raštas rožinis. Įaustini metai „1949“. Metmenys medvilnė, atausta nebalintais linais (Pašuliai). Pakabink nors nedėliai gražesnį abrūsą ant sienos (Gegužinė).
Šaltiniai
* Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 270. Nenartavičiūtė E. Audiniai ir jų vieta interjere. Audimo ir verpimo įrankiai (etnografinė medžiaga, užrašyta 2000 m. birželio mėn. Kalviuose). L. 5;
* Lietuvos istorijos instituto Etnografijos skyriaus archyvas. Neg. Nr. 6741, 6742, 6782, 6755, 6767, 6964, 6963, 828.
Literatūra
* Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 11;
* Glemžaitė M. Verpimo ir audimo tradicijos Lietuvoje // Iš Lietuvos kultūros istorijos. T. I. – Vilnius, 1958. - P. 218-219;
* Kudirka J. Liaudies meno sritiniai ypatumai // Liaudies meno savitumas. – Kaunas, 1984. - P. 98;
* Lietuvos etnografijos bruožai. – Vilnius, 1964. - P. 324-325;
* Lietuvių liaudies menas. II knyga. Audiniai. – Vilnius, 1996. - P. VIII-IX.
